Naujoji koalicija nusprendė užvilkti naują apdarą ministro pirmininko kabinetui, tiksliau, pakeisti jo pavadinimą. Ministro pirmininko kanceliarija, kaip buvo pavadinta vadovaujant Andriui Kubiliui, vėl virsta Vyriausybės kanceliarija, o ministro pirmininko kancleris tampa Vyriausybės kancleriu. Iškabas pakeisti tapo taip svarbu, kad šiuos pokyčius prireikė įteisinti ypatingos skubos tvarka.
Seimas antradienį po pateikimo pritarė Vyriausybės įstatymo pataisoms, o šiandien turėtų galutinai pritarti naujoms pertvarkoms. Ypač skubėti prireikė ne tik dėl noro pasipuošti naujais pavadinimais, bet ir grįžti prie socialdemokratų laikams įprastų Vyriausybės kanceliarijos veiklos principų.
Kaip Seimo nariams aiškino projektą pristatęs vidaus reikalų ministras Dailis Barakauskas, grąžinamas senasis pavadinimas „labiau atitiktų šios įstaigos tikslą – padėti Vyriausybei ir ministrui pirmininkui įgyvendinti įstatyme nurodytas kanceliarijos funkcijas“.
Vis dėlto Vyriausybės įstatymo pataisomis nuspręsta imtis ir reikšmingesnių pokyčių, nei tik pakeisti iškabas. Visų pirma, Vyriausybės kanceliarijos departamentų direktoriams vėl nustatomas karjeros valstybės tarnautojų statusas. A. Kubiliaus vadovavimo metais šiems valdininkams galiojo politinio pasitikėjimo tarnautojų statusas – Vyriausybės vadovui pasitraukus baigėsi ir šių tarnautojų darbo sutartis.
Socialdemokratai nusprendė grįžti prie senosios tvarkos, kai kanceliarijos departamentų vadovams nereikia sukti galvos pasitraukus viršininkui. Sprendimas paprastas ir potencialiai naudingas ištikimiems socialdemokratų nariams: naujasis premjeras galės džiaugtis, kad išeina A. Kubiliaus laikų departamentų vadovai, o Algirdo Butkevičiaus paskirtieji valdininkai galės ilgai mėgautis karjeros valstybės tarnautojo statusu. Atleisti juos kitam premjerui nebus taip paprasta. Politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojai, kaip ir iki šiol, liks Vyriausybės kancleris, jo pirmasis pavaduotojas, ministro pirmininko patarėjai ir atstovas spaudai.
Antras rimtas pokytis susijęs su teisėkūros procesu: pataisomis įtraukiamas įpareigojimas Vyriausybės kancleriui organizuoti Vyriausybei ir premjerui pateiktų teisės aktų projektų analizę. Kitaip tariant, siekiama grąžinti iki 2009 m. galiojusią tvarką, kai Vyriausybės teikiamų projektų teisinę priežiūrą vykdė pati kanceliarija, o ne Teisingumo ministerija. A. Butkevičiaus Vyriausybės programoje jau buvo nurodyta, kad Vyriausybės kanceliarijoje ketinama atkurti Teisės departamentą.
Taisoma ne nuo to galo?
Dėl A. Kubiliaus panaikinto kanceliarijos Teisės departamento dar buvusios kadencijos Seime kildavo nemažai nepasitenkinimo. Seimo Teisės departamento atstovai dažnai skųsdavosi, kad iš Vyriausybės ateina teisiškai neužbaigti projektai. Kritikos A. Kubiliaus Vyriausybei dėl įstatymų leidybos broko turėjo ir prezidentė Dalia Grybauskaitė – ji nevengdavo naudotis ir veto teise: kartais vien dėl paliktų netikslumų įstatymuose, kurių neaptikdavo bemaž vienintelis teisės filtras likęs Seimo Teisės departamentas. Šiuo metu Vyriausybės kanceliarijoje tėra nedidelis Teisės skyrius, priklausantis Strateginio valdymo departamentui.
Vis dėlto buvęs teisingumo ministras Remigijus Šimašius skeptiškai vertina naujosios Vyriausybės pastangas gerinti teisės aktų projektų kokybę grįžtant prie senosios tvarkos. „Šie siūlymai greičiau rodo naujosios valdžios neišmanymą, kaip pastaraisiais metais veikė teisės projektų rengimo sistema, – teigė R. Šimašius. – Vien tai, jog premjeras A. Butkevičius užsipuolė Aplinkos ministerijos specialistą, neva kompromituojantį ministrą, kad viešai pateikia teisės akto projektą, rodo, jog visiškai nesuvokiama, kaip pastaraisiais metais pasikeitė projektų viešinimo ir vertinimo sistema.“
Anot R. Šimašiaus, įstatymų leidyboje kokybės problema visada buvo ir bus aktuali, tačiau dėl to kaltinti tik tuometę Teisingumo ministeriją ar Vyriausybės konceliariją neteisinga „Visų pirma, dvigubai buvo išaugęs teikiamų teisės aktų projektų skaičius, o dėl sumenkusio valstybės tarnautojų skaičiaus sumažėjo žmonių, kurie buvo atsakingi už teisės aktų priežiūrą. Be to, iš ministerijų ir kitų įstaigų ateina labai skirtingos kokybės pradiniai projektai, tad tai irgi lemia, kiek pavyksta juos ištaisyti. Kita vertus, didžioji dalis klaidų teisės aktuose atsiranda dėl skubos arba iškraipyto proceso, kai ministrui pirmininkui pateikiami projektai ne pagal reglamentą“, – sakė R. Šimašius.
