Tiitas Paananenas, didžiausio „Skype“ inžinerinio centro Taline vadovas, neabejoja: „Skype“ yra Estijos, kurios jis pats niekada nevadina maža šalimi, dalis.
– Nesu tikra, ar faktas, jog „Skype“ kilo iš Estijos, lėmė programos populiarumą. Tačiau šis faktas greičiausiai prisidėjo prie Estijos įvaizdžio. Kaip manote, ką „Skype“ davė Estijai?
– „Skype“ įkūrė Niiklas Zennstromas iš Švedijos, Janusas Friisas iš Danijos ir programuotojai iš Estijos. Vienas mano draugų buvo 59-as, o aš buvau, berods, 400 tūkst. 27-as „Skype“ vartotojas. 2005 metais, kai prisijungiau prie „Skype“ komandos, ją sudarė tik 100 darbuotojų. Šiandien jų visame pasaulyje yra apie 1200.
Mano nuomone, yra kelios „Skype“ sėkmės ir augimo priežastys. Pirma – požiūris ir supratimas, kad reikia veikti. Antra – kai „Skype“ pradėjo veiklą, visi bendrovės darbuotojai buvo iš to paties draugų, pažįstamų rato. Manau, kad tai yra viena iš daugelio pradedančių įmonių sėkmės priežasčių – jas kuria draugai, kurie anksčiau dirbo kartu, jie jaučiasi atskaitingi sau ir vienas kitam, o ne kokiam nors savininkui.
Prie „Skype“ sėkmės prisidėjo ir tai, kad vertiname atvirumą. Kvietėme atvykti žmones iš kitų šalių, jie turėjo žinių ir patirties, kurios mes patys tuo metu neturėjome. Sujungėme jų pristatymo ir pardavimo įgūdžius su techninėmis galimybėmis, kurias turėjome Taline. Tai ir buvo sėkmės priežastis.
Dabar „Skype“ neabejotinai yra Estijos dalis. Šalies verslininkai ir politikai mėgsta naudoti argumentą, kad jie yra kilę iš šalies, kurioje sukurta ši programa. Ir tai veikia! Inžineriniame centre Taline šiuo metu dirba 400 žmonių. Dauguma jų – inžinieriai. Todėl Estija turi progą pasinaudoti „Skype“ vardu ir įvaizdžiu, populiarindama tokias iniciatyvas kaip e-vyriausybė.
– Ar „Skype“ sėkmės istorija gali paskatinti kitus siekti ko nors panašaus informacinių technologijų srityje?
– Tiesą pasakius, aš nepaminėjau vieno svarbaus „Skype“ populiarumo faktoriaus. Tai – gryna sėkmė. Sėkmė be pasišventimo darbui yra niekas, pasišventimas darbui be sėkmės taip pat yra niekas. Aišku, yra ir kiti dalykai, kuriuos jau minėjau: atskaitomybė vienas kitam, supratimas, kad reikia mąstyti, dirbti greitai.
Kai „Skype“ pradėjo veikti, mes netrukome suprasti, kad reikia prisitaikyti prie vietinių klientų, sukurti jiems galimybę naudotis programa gimtąja kalba. Šiandien „Skype“ veikia 31 kalba. Taip pat reikia kritiškai vertinti visus techninius sprendimus, apsvarstyti, ar jie tikrai inovatyvūs. Visa tai – kompleksiška užduotis, tačiau ją įvykdžius gali pasisekti.
– Kaip įmonei pelnyti pasaulinę pasaulinę sėkmę ir populiarumą, pradėjus dirbti tokioje mažoje šalyje kaip Estija ar Lietuva?
– Jau praėjo laikas, kai dydis buvo matuojamas kvadratiniais kilometrais. Šiandien dydis matuojamas įtaka, kurią turi šalis, žmogus ar kompanija. Kai kalbame apie Estiją, Lietuvą ar Baltijos valstybes apskritai, aš niekada nevartoju tokių epitetų kaip „mažas“, „ant ribos“, „Europos Sąjungos pakraštyje“. Tokie žodžiai neprideda vertės, jie nėra informatyvūs. Vietoje to aš sakau, kad Estija yra, pavyzdžiui, kibernetinio saugumo centras (šiemet Taline buvo atidaryta ES didelės apimties informacinių sistemų valdymo agentūra – IQ) ar panašiai. Viskas prasideda nuo požiūrio.
Grįžtant prie jūsų klausimo – svarbiausia, kad mažos ekonomikos, mažos tautos būtų atviros ir taip užsitikrintų konkurencingumą. Jos turi turi susitelkti į savo kasdienius veiksmus, kasdienius metodus, kasdienius sprendimus. Taip pat – į bendravimo ir bendradarbiavimo galimybes: kalbas ir profesinę leksiką, kad žmonės galėtų ne tik kalbėti ta pačia kalba, bet ir suprasti vienas kitą.
Noriu pasakyti, kad žmonės gali kalbėti angliškai, bet nesuprasti vienas kito, nes jie vartoja skirtingus žodžius, galvoje turi skirtingą kontekstą. Reikia surasti savo auditorijai priimtiną žodyną, kad būtų galima veikti efektyviai.
– Nemokamas ir pigias skambučių ar žinučių paslaugas „Skype“ teikia maždaug dešimtmetį. „Skype“ pergyveno kitas panašaus pobūdžio programas. Kokia „Skype“ ilgaamžiškumo priežastis?
– Naudotis „Skype“ yra paprasta. Mes suteikiame tai, ko reikia visiems pasaulyje, – komunikacijos galimybę. „Skype“ gali pagerinti žmonių laisvalaikio kokybę. Kai kontaktų sąraše daugėja draugų, jiems nebereikia jungtis prie kokios nors kitos platformos. Aš nuolat girdžiu, kad žmonės naudojasi „Skype“ kam nors paskambinti: žmonai, vyrui, Irake tarnaujančiam giminaičiui… Tai – intymių santykių dalis. Pasaulyje yra labai daug darbuotojų migrantų, jie turi palaikyti ryšį su namuose likusiais artimaisiais.
Kita priežastis… Aš manau, jog turi būti kuklus ir paprastas, jeigu nori, kad žmonės tave priimtų. Dabar mes esame „Microsoft“ dalis, bet prieš tai mes buvome gana maža kompanija – 1200 žmonių dešimtyje pasaulio vietų. Tačiau net ir dabar mes negalime tik ilsėtis ir džiaugtis sėkme, nes tada iškart save pasmerktume. Mes turime susikoncentruoti į tai, ką galime padaryti nedelsiant, kad gerintume savo paslaugų kokybę.
– Tačiau pastaruoju metu itin išaugo socialinių tinklų, tokių kaip „Facebook“, populiarumas. Ar manote, kad „Skype“ programa ir toliau liks tokia patraukli vartotojams, kokia yra dabar?
– Taip, aš taip manau. Socialiniai tinklai pagrįsti tokia pridėtine verte, kaip dalijimasis nuotraukomis, laiko praleidimas, smalsumas ir noras pasirodyti. Tačiau tai nėra priimtina kiekvienam, nepatyrę, nežinantys žmonės socialiniuose tinkluose gali parodyti daugiau, nei patys norėtų.
Jeigu rytoj išnyktų socialiniai tinklai, pasaulis nesubyrėtų. Bet jeigu nebūtų prieinamos komunikacijos priemonės, galimybės paskambinti savo šeimai ar draugams, kieno nors pasaulis tikrai sugriūtų.
– Kokią įsivaizduojate „Skype“ ateitį?
– Manau, kad „Skype“ išliks kaip prekės ženklas, plėsis, ir ateityje teiks vis daugiau komunikacijos galimybių. Technologija, kurios pagalba veikia „Skype“, yra vystoma, geriname paslaugos kokybę mobiliuosiuose įrenginiuose. Ateityje pradėjus „Skype“ pokalbį kompiuteryje, jį bus galima be pertraukos tęsti mobiliajame telefone. Taip pat bus galima nuo vienos tinklo infrastruktūros prisijungti prie kitos – pavyzdžiui, nuo belaidžio ryšio prisijungti prie 3G ryšio ir pan., o pokalbis tęsis sklandžiai, be sutrikimų.
Taip pat bus vis daugiau „Microsoft“ produktų, į kuriuos bus integruotas „Skype“.
Dėl visų išvardytų priežasčių kaip išprotėję samdome naujus darbuotojus. Šiais metais visame pasaulyje priimsime 400 naujų darbuotojų. Vien biure Taline turėsime 80 naujų kolegų. „Skype“ neseniai atidarė inžinerinį centrą Londone, taip pat turime biurus Stoholme, Prahoje, Palo Alto (JAV, Kalifornijos valstija), Niujorke, Maskvoje. Turėsime pasistengti, kad turėdami tiek naujokų ir toliau dirbtume sklandžiai.
* * *
Vizitinė kortelė
Programą „Skype“ 2003 m. sukūrė keli estų programuotojai, o bendrovę įkūrė švedas Niklas Zennstromas ir danas Janusas Friisas.
2005 m. „Skype“ bendrovę įsigijo interneto aukcionų portalas „eBay“, sumokėjęs 2,6 mlrd. dolerių.
2009 m. kontrolinį 65 proc. akcijų paketą „eBay“ už 1,9 mlrd. dolerių pardavė privačių investuotojų grupei.
2011 m. „Skype“ už 8,5 mlrd. dolerių nusipirko technologijų milžinė „Microsoft“.
Tiitas Paananenas „Skype“ dirba nuo 2005 m. Šiuo metu jis vadovauja didžiausiam „Skype“ inžineriniam centrui Taline, taip pat yra atsakingas už darbuotojų mokymą visame pasaulyje. Prieš pradėdamas eiti centro vadovo pareigas T. Paananenas septynerius metus tobulino „Skype“ paslaugų kokybę.
