Banko „Swedbank" prognozėmis, trečiąjį ketvirtį Lietuvos ekonomika augs dar sparčiau.
Lietuvos ekonomika, prieš pirmąją krizę buvusi tik burbulas, šiandien galimiems sukrėtimams pasiruošusi geriau, teigia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Tačiau, pasak jo, antroji recesija mažai tikėtina. Tuo metu pensijų grąžinimas nesiimant kitų socialinių išmokų mažinimo gali siųsti signalą, kad Lietuva per anksti laiko išsuka iš taupymo kelio.
N. Mačiulis antradienį apžvelgdamas pasaulio ekonomikos tendencijas teigė, kad antrosios recesijos tikimybė yra padidėjusi, tačiau išlieka maža ir siekia 30 proc. „Swedbank“ dvigubai didesnę tikimybę suteikia „pagrindiniam“ scenarijui, pagal kurį pasaulio ekonomika kitąmet turėtų augti 3,5-4 proc., o euro zonos krizė nebeplisti.
Pasak ekonomisto, antroji recesija yra save išpildanti pranašystė: jei vartotojų ir investuotojų lūkesčiai bus neigiami, mažės vartojimas ir investicijos, o tai ir lemtų ekonomikos lėtėjimą. Centriniai bankai gerai suvokė šią riziką, todėl vieningai reagavo žadėdami mažas palūkanų normas, kad palaikytų teigiamus lūkesčius.
N. Mačiulio teigimu, net išsipildžius pesimistiniam scenarijui Lietuva būtų pasiruošusi žymiai geriau nei 2008 metais. Einamosios sąskaitos deficitas, tuomet siekęs 17 proc. BVP, dabar tėra 2 proc., namų ūkių ir įmonių finansiniai įsipareigojimai yra mažesni, turtas išaugęs, kaip ir įmonių produktyvumas bei konkurencingumas, kuris augo greičiau nei Baltijos šalyse ir Lenkijoje.
Nerijus Mačiulis.
„2008 metais Lietuvos ekonomika buvo tik didelis burbulas, o dabar yra žemiau potencialaus augimo lygio. Gali vykti nebent trumpalaikiai svyravimai, nes dideliems svyravimams pagrindo nėra, net jei pasaulio ekonomiką apimtų tokie svyravimai, kokie buvo prieš trejus metus“, – teigė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.
Pensijų grąžinimas be ekonominio pagrindo
Analitiko teigimu, šiuo metu ekonominio pagrindo grąžinti pensijas nėra, tik politinis, todėl 600 mln. litų tam numatytų išlaidų kitais metais būtina kompensuoti socialinių išmokų mažinimu, tačiau artėjant rinkimams to greičiausiai nebus imtasi.
N. Mačiulis teigia, kad pagal dabartinę situaciją tikimybė įsivesti eurą padidėjo, tačiau minėti Vyriausybės veiksmai gali padidinti infliaciją, kuri bus labai arti Mastrichto kriterijaus ir, pagal banko prognozę, sieks 2,5 proc. Tuo metu išorinio spaudimo didėti infliacijai greičiausiai nebus, nes pinganti nafta paskui save trauks ir kitus energetinius išteklius bei produktus.
Tačiau nuo 2014-ųjų įsivesti eurą bei kasmet dėl pigesnio skolinimosi ir finansinių operacijų išlaidų Lietuvai sutaupyti apie 1 milijardą litų gali sutrukdyti kitas rodiklis – biudžeto deficitas.
„Jeigu tarptautinės rinkos pamatys, kad biudžeto konsolidavimas baigėsi, išlaidos didinamos, skolinimosi kaina gali greitai išaugti. Mes matėme, kaip finansų rinkos greitai nubaudžia tokias šalis kaip Graikija ir Portugalija, kur išlaidavimas nepagrįstas, – spaudos konferencijoje įspėjo ekonomistas. – Vykdytos griežtos fiskalinės politikos atsisakymas būtų labai pavojingas – dėl staiga „atlaisvinto diržo“ kelnės gali ir vėl nusmukti iki kelių“.
Atlyginimai lenks infliaciją
Dėl geresnių nei tikėtasi pirmojo pusmečio rezultatų „Swedbank“ šių metų BVP augimo prognozę padidino iki 6,3 proc., o kitais metais numato lėtesnį, bet vieną aukščiausių augimų regione – 4,7 procento.
Prognozuojama, kad dėl lėtėjančios pasaulio ekonomikos kitais metais eksportas ir investicijos augs lėčiau, atitinkamai 7,2 ir 11 proc., tačiau namų ūkių vartojimas išlaikys stabilius augimo tempus ir padidės 5,2 proc. Panašios tendencijos išliks ateityje – prognozuojama, kad 2013 m. ekonomika augs 4,5 procento.
Kadangi antrąjį šių metų ketvirtį nedarbas Lietuvoje mažėjo sparčiausiai iš visų Baltijos šalių, tikėtina, kad ši tendencija išliks, o metų pabaigoje nedarbo lygis nukris iki 14,3 procentų. Nepaisant lėtėjančios pasaulio ekonomikos, teigiamos tendencijos turėtų išlikti ir 2012 bei 2013 metais, kai vidutinis nedarbo lygis sumažės atitinkamai iki 13,0 ir 10,5 procentų.
„Vidutinis neto atlyginimas kitais metais išaugs 5,5 proc., o 2013 dar 6 procentais. Atlyginimų augimas bus spartesnis už infliaciją, todėl didės užimtųjų perkamoji galia“, – prognozavo N. Mačiulis.
