„Swedbank“ ketvirčio pelnas prieš atidėjinius padidėjo 22,9 proc. lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai.
„Swedbank“ Lietuvoje šių metų trečiojo ketvirčio pelnas siekė 131 mln. litų, per tą patį laikotarpį prieš metus buvo pasiektas 49 mln. litų pelnas.
Ketvirčio pelnas prieš atidėjinius padidėjo 22,9 proc. lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Ketvirčio pajamos išaugo 14,8 proc. Didžiausios įtakos tam turėjo grynųjų palūkaninių pajamų padidėjimas, teigiama banko išplatintame pranešime.
Nuo 2010 metų gruodžio 31 dienos paskolų apimtys sumažėjo 4,5 proc. arba 679 mln. litų ir trečiojo ketvirčio pabaigoje jos siekė 14,3 mlrd. litų. Pagrindinės šio mažėjimo priežastys buvo paskolų portfelio amortizacija ir menka naujų paskolų paklausa.
Bendrovės atsargiau vertina ateities perspektyvas, todėl yra stengiamasi išsiversti ne iš bankų skolintomis, o nuosavomis lėšomis. Be to, privatus vartojimas dar nepasiekė tokio lygio, kuris ženkliai atsispindėtų bankų skolinimo apimtyse.
Nuo praėjusių metų pabaigos klientų indėliai padidėjo 2,7 proc., o per trečiąjį ketvirtį – 3,1 proc. arba 384 mln. litų. Ketvirčio pabaigoje klientų indėliai sudarė 12,8 mlrd. litų. Paskolų ir indėlių santykis trečiojo ketvirčio pabaigoje siekė 112 proc. 2010 metų pabaigoješis santykis buvo 140 proc.
Trečiajame ketvirtyje atidėjiniai mažėjo 33 mln. litų (pernai 4 mln. litų). Trečiojo ketvirčio pabaigoje nuostolio požymių turinčios paskolos sudarė 2,1 mlrd. litų. Atidėjiniai sparčiausiai mažėjo verslo paskolų portfelyje, o privačių klientų nuostolio požymių turinčių paskolų portfelyje ženklių pokyčių nebuvo, nes situacija darbo rinkoje gerėjo pamažu.
Gerėjančią verslo paskolų portfelio kokybę lėmė mažėjanti finansinių įsipareigojimų nevykdymo tikimybė, kylantys reitingai ir nuolatinės pastangos rasti abiems pusėms palankių sprendimų. Artimiausioje ateityje atidėjiniai turėtų ir toliau mažėti, tačiau išlieka neaiškumų dėl išorinės rizikos faktorių.
Lyginant su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais trečiojo ketvirčio grynosios palūkanų pajamos padidėjo 19,3 proc. arba 17,5 mln. litų ir iš viso siekė 107 mln. litų. Komisinės pajamos, susijusios su atsiskaitymais, padidėjo 13 proc. (4 mln. litų), lyginant su praėjusiais metais. Tai didžiąja dalimi lėmė pajamų už operacijas mokėjimo kortelėmis augimas.
