Prieš metus ant aukščiausios miestelio kalvos svajonių laivą pasistatę uliūniškiai nepaliauja stebinti išradingumu. Per porą dienų šalia Uliūnų tvenkinio iškilęs švyturys kvies namo grįžti užsienin laimės ieškoti važiuojančius bendruomenės žmones. Vykstant švyturio statyboms abejingų neliko – darbus trumpam sutrukdydavo tik staiga prapliupęs lietus.
Kasmet – po naują idėją
Uliūnų bendruomenės pirmininkas Audronis Mašalas sako, kad uliūniškiai tuo ir išsiskiria, kad yra labai aktyvūs ir siekia gyventi gražiau. „Pernai svajonių laivą statė patys Uliūnų vaikai, ant laivo vėliavėlių surašytos jų svajonės, todėl nebuvo jokios baimės, kad per žiemą laivą gali kas nuniokoti, vaikai jį saugojo labai akylai, – „Sekundei“ pasakojo A.Mašalas. – Kauno kelias beveik už kilometro, tačiau netikėtai pro medžius pamatai mūsų svajonių laivą. Atrodo tikrai įspūdingai“.
Dėl nuolat gražėjančios gyvenvietės A.Mašalas juokais kaltina vietinį menininką Dainių Gvergždį, vasarą grįžtantį iš Norvegijos ir vis „pamėtėjantį“ kokią originalią idėją. D.Gvergždžio darbas stovi prie pat įvažiavimo į Uliūnus: drožta pelėda sparnu rodo į skelbimų lentą su užrašu „Uliūnų žinios“. Pernai per Tėvo dieną baigtas meistrauti svajonių laivas taip pat buvo jo idėja. „Turime išsikasę jūrą, prie jos būtinai reikėjo laivo, o šiemet prikibo „durna“ mintis, kad reikia švyturio“, – girtis nelinkęs D.Gvergždys.
Švies saulės baterija
Bendruomenės pirmininkas jam antrina, kad švyturio idėja yra kviesti namo užsienyje laimės ieškančius uliūniškius. Norvegijoje statybose dirbantis D.Gvergždys tikina gyvenantis Uliūnuose, o užsienyje tik dirbantis.
Švyturio viršūnėje įtaisyta saulės baterija, dieną pasikrausianti saulės energijos ir spindėsianti naktį. Į miestelio pusę atsuktoje sienoje žadama įmontuoti laikrodį. „Laikas bus tikslus, suderintas su Maskva“, – geros nuotaikos nestokoja A.Mašalas.
Kitoje švyturio pusėje turėtų atsirasti Uliūnų herbas, kurio miestelis kol kas neturi. Tai netolimos ateities planai. Bendruomenės pirmininkas pasakoja, kad toje vietoje, kur dabar tyvuliuoja tvenkinys, seniau buvo žvyro kalnas, ant kurio svyravo trys pušelės. „Visas Klaipėdos mikrorajonas Panevėžyje pastatytas ant iš čia iškasto žvyro, – prisimena A.Mašalas. – Turime išsaugoję ir nuotrauką, kurioje matyti tos trys pušelės. Manome, kad jos turėtų būti ir būsimajame Uliūnų herbe“.
Turi uliūniškiai ir iš vandens išnirusią undinę, ir Neptūną, ir laimės paukštę. Skulptūras drožia Dainius Gvergždys ir kitas vietinis menininkas Valerijus Kunigėlis. Tik tvenkiniu karštomis vasaros dienomis mažokai tenka vietiniams žmonėms pasinaudoti. „Susidaro įspūdis, kad visas miestas čia maudytis suvažiuoja, mums vietos beveik nebelieka“, – šiek tiek apgailestauja bendruomenės pirmininkas.
Plačiau skaitykite birželio 18 d.
„Sekundėje“.
Birutė KRONIENĖ
A.Repšio nuotr. Per dvi dienas prie Uliūnų tvenkinio pastatytas švyturys kvies namo užsienyje laimės ieškančius uliūniškius.
