Dar keli tūkstančiai
Nesibaigianti švietimo reforma nepaliauja gąsdinusi naujovėmis. Jau parengtas projektas, kuriuo siūloma mokslą aukštosiose mokyklose visiems studentams padaryti mokamą. Tokiu būdu valdžia nusprendė gelbėti finansiškai nebeišsilaikančius universitetus ir kitas aukštojo mokslo įstaigas.
Švietimo reforma Lietuvoje tęsiasi nebe pirmus metus, tačiau jos siūlomi pakeitimai bei pataisos kaskart tampa vis daugiau diskusijų visuomenėje susilaukiančia staigmena. Artimiausius metus studentijai vėl teks gyventi gluminančioje nežinioje.
Ne per seniausiai įvedusi privalomą 500 litų studijų įmoką už pirmąjį semestrą aukštųjų mokyklų pirmakursiams, valdžia planuoja dar labiau paploninti studentų pinigines.
Trečiadienį po Lietuvos vyriausybėje vykusio posėdžio švietimo ir mokslo ministrė Roma Žakaitienė patvirtino, kad šie metai gali būti paskutiniai, kai už mokslą buvo nemokančių studentų. Jei tokį siūlymą pateikęs projektas bus patvirtintas, nuo 2008-ųjų rugsėjo už studijas universiteto ar kolegijos numatytą kainą mokės kiekvienas įstojęs asmuo.
Valstybė nustatys tam tikras mokesčių ribas, kurios turėtų būti nuo 2 tūkst. iki 5 tūkst. litų. Taigi lietuvaičių, baigusių studijas, piniginė ištuštės 8-20 tūkstančių litų.
Konkretesnę įmoką lems studijų pakopa bei švietimo įstaigos statusas. Kaip teigė švietimo ministerijos atstovai, brangiausiai turėtų būti apmokestinami tikslieji mokslai, pigiausiai – socialiniai.
Remti lieka studentams
„Tokio studentų skaičiaus, koks Lietuvoje dabar yra, valstybė išlaikyti nepajėgi. Baisu žiūrėti, kaip skursta universitetai, jų bibliotekos, menkus atlyginimus gauna dėstytojai. Taigi belieka rasti papildomų lėšų arba mažinti studentų skaičių, o to daryti labai nesinorėtų“, – apie vykdomą aukštojo mokslo reformą kalbėjo Švietimo ir mokslo ministro patarėjas Giedrius Viliūnas.
Pasak pašnekovo, norint sistemingai vykdyti užsibrėžtus reformos darbus, per ketverius ateinančius metus švietimui papildomai dar reikėtų 1 milijardo litų. Tokios sumos iš valstybės biudžeto gauti nėra jokių prošvaisčių, todėl nuspręstą į šį reikalą įtraukti privačius asmenis – studentus.
Taip, pasak G.Viliūno, bus išspręsta dar viena – socialinės nelygybės problema. Dabar aukštojoje mokykloje vieni studentai visiškai nemoka, kiti moka 500 litų, o studijuojantys neakivaizdiniame skyriuje pakloja dar didesnes sumas.
„Dabartinė mokėjimo už mokslą sistema nėra logiška ir teisinga. Vienodos įmokos turėtų suvienodinti studentų socialinę nelygybę“, – tikino pašnekovas.
Galimybių nesumažės
Kaip teigė ministro patarėjas, nereikia išsigąsti, kad padidėjusios įmokos padarys ne visiems prieinamą mokslą. Pašnekovas pabrėžė, kad tam bus parengta itin lanksti paskolų sistema. Gerai besimokantiems jaunuoliams bus suteikta galimybė susigrąžinti sumokėtus pinigus. Jei jie pasinaudos bankų teikiamomis paskolomis mokslui, bus atleisti nuo jos grąžinimo. Tokia tvarka leis nenusižengti mūsų valstybės Konstitucijai, deklaruojančiai, kad mokslas Lietuvoje nemokamas.
Nesugebėjusiems pasiekti gerų mokslo rezultatų paskolos grąžinimo terminas bus pakankamai ilgas. Pasiskolintus pinigus žmonės galės atiduoti tada, kai jausis įsitvirtinę.
„Laikas suprasti, kad paskola už mokslą lygiavertė paskolai už automobilį ar namus. Tai žmogaus investicija į ateitį. Užsienio mokslininkų paskaičiuota, kad už studijas sumokėti pinigai sudaro 20 procentų visų būsimų asmens pajamų. Tai argi gaila tokios nedidelės investicijos“, – stebėjosi G.Viliūnas.
Nemokamas mokslas, pasak ministerijos atstovo, neišvengiamas reiškinys finansiškai nestiprioje valstybėje. Už mokslą, anot jo, nemoka tik Skandinavijos šalys. Kitose šalyse investicija į studijas jau seniai tapo suprantamas dalykas. Amerika netgi iš viso atsisakė nemokamo mokslo.
Plačiau skaitykite gegužės 14 d. „Sekundėje“.
Ingrida NAGROCKIENĖ
A.Repšio nuotr. Ne per seniausiai įvedusi privalomąją 500 litų studijų įmoką už pirmąjį semestrą aukštųjų mokyklų pirmakursiams, valdžia planuoja dar labiau paploninti studentų pinigines.
