Medikai teigia, kad senstantiems žmonėms būdingas
atminties nusilpimas, proto guvumo bei mąstymo aiškumo praradimas. Kalba tampa
lėtesnė, ir prieš atsakydamas į kokį nors klausimą žmogus turi ilgokai
pagalvoti. Senatvinė silpnaprotystė pasireiškia asmenybės nuskurdimu ir
susiskaldymu. Tai yra viso organizmo senėjimo rezultatas. Bet nuo paties žmogaus
dažniausiai priklauso, ar jis pasiduos toms negandoms.
Tingumas – nedovanotinas
Jeigu senstantysis su viskuo susitaiko, jis ima pamažu degraduoti. Keičiasi jo charakteris – žmogus pasidaro šiurkštus, šykštus, agresyvus.
Kone visi gerieji, teigiami būdo bruožai, lydėję jį visą gyvenimą, tarsi kažkur pasitraukia, jų vietą užima kiti – neigiami. Ko gero, daugelis pažįsta niurgzlių senių.
Jie viskuo nepatenkinti, jų nebedomina artimųjų, kuriuos dar vakar taip mylėjo (ypač vaikaičius), gyvenimas… Ir visi šie neigiami asmenybės pokyčiai yra lydimi intelekto sumažėjimo, atminties praradimo ir dar daugelio kitų, tikrai nepageidaujamų, reiškinių.
Reikia pabrėžti, kad atminties nusilpimas yra ne tiek organizmo senėjimo, kiek konkretaus žmogaus tingumo rezultatas. Protą ir atmintį galima ir būtina treniruoti, kaip ir fizinį kūną.
Intensyvi treniruotė
Gydytojai gerontologai (gerontologija – mokslas apie senėjimo priežastis ir reiškinius) savo pacientams rekomenduoja mokytis eilių, skaityti knygas, paskui jas aptarti su artimais bendraamžiais.
Ypač veiksmingas būdas išvengti senatvinės silpnaprotystės – žodžiu perduoti kitiems žmonėms per savo gyvenimą sukauptas žinias, kaip tai darydavo tolimi mūsų protėviai. Gerontologijos specialistai pabrėžia, kad pradėti intensyviai treniruoti protą ir atmintį reikia dar esant jaunam, ir tai daryti visą gyvenimą.
Skaitydami įvairias knygas ir stengdamiesi įsigilinti, apie ką jose rašoma, užsirašydami ir įsimindami ypač patikusias vietas bei aforizmus, mes neleidžiame savo protui tinginiauti. Be to, tai smegenims naudinga ir fiziologiniu požiūriu – įtemptai mąstant, jos yra geriau aprūpinamos krauju, o tai labai sumažina riziką susirgti smegenų kraujagyslių ateroskleroze.
Klastinga liga
Sklerozė – klastinga ir pavojinga liga, pažeidžianti kraujagysles. Prasidėjus skleroziniam procesui, vidinėje kraujagyslių sienelių pusėje atsiranda tam tikrų nuosėdų, jos labai sumažina kraujagyslių sienelių elastingumą ir susiaurina kraujagyslės spindį.
Dažnai sakoma, kad arterijos sukalkėja, tačiau jose kaupiasi ne kalkės. Čia lemia padidėjusi cholesterolio koncentracija ir trigliceridų – sočiųjų riebiųjų rūgščių – perteklius.
Šios medžiagos pamažu nusėda iš gyslomis keliaujančio kraujo srovės ant vidinio kraujagyslės paviršiaus ir, ten susikaupusios, virsta vadinamąja aterosklerozine plokštele, kuri trukdo kraujui tekėti.
Kad šią kliūtį įveiktų, širdis priversta daug smarkiau pumpuoti kraują – taigi didinti kraujo spaudimą. Štai kodėl tokie kraujagyslėse vykstantys procesai yra pagrindinė priežastis, sukelianti padidėjusį kraujospūdį – hipertenziją, o ši savo ruožtu padeda vystytis širdies infarktui bei galvos smegenų insultui.
Ypatingas organas
Galvos smegenis sudaro daugiau nei šimtas milijardų neuronų ir apie bilijoną vadinamųjų gliacelių bei jų skaidulų. Kitaip nei kitos organizmo ląstelės (pavyzdžiui, širdies ar raumenų), jos nėra visos vienodos – skirtingose smegenų srityse jas sudarančių ląstelių cheminė sudėtis yra kitokia; šios ląstelės atlieka skirtingas funkcijas.
Gebėjimas mokytis ir kaupti emocinius bei jutiminius įspūdžius leidžia žmogaus smegenis vadinti ypatingu organu. Žmogaus smegenys sveria 1300-1800 gramų; didžiąją jų dalį sudaro riebalinis audinys.
Smegenys sunaudoja apytikriai 25 procentus visų maisto medžiagų; jas daugiausia maitina tarpus tarp vingių užpildantis smegenų skystis.
Šis ypatingas skystis ne tik tiekia deguonį ir maisto medžiagas, bet ir šalina anglies dvideginį bei medžiagų apykaitos atliekas (jas kraujas nuneša į šalinimo organus).
Viena iš medžiagų, būtinų normaliai smegenų veiklai, – cholinas, savo sandara primenantis riebalus. Dėl šio vitamino žmogus gali sutelkti dėmesį ir dirbti protinį darbą. Įdomu, kad net vienintelį kartą užvalgius maisto, kuriame gausu cholino, tam tikruose neuronuose labai padidėja jo koncentracija, pagerėja protinė veikla.
Tinkama mityba
Daugiausia cholino yra sojų lecitine, sojos mėsoje, kepenyse, kiaušinio trynyje, alaus mielėse ir daigintuose kviečiuose.
Jeigu keletą metų maiste trūksta cholino, ima nykti cholinerginiai neuronai ir dėl to vis didesni smegenų plotai (ypač didžiųjų smegenų žievės) prasčiau atlieka savo funkcijas, be to, smegenyse susidaro baltymų irimo produktų – krešulių.
Kyla pavojus, kad ims irti smegenų audiniai, o viena galimų šio proceso pasekmių – Alzhaimerio liga.
Be abejo, norint išlaikyti gerą atmintį ir išvengti smegenų kraujagyslių sklerozės bei senatvinės silpnaprotystės dar nesulaukus senatvės, rekomenduojama liautis vartoti alkoholį ir kuo anksčiau mesti rūkyti.
Peržengus 60 metų amžiaus ribą, reikia atsisakyti aštrių bei sūrių patiekalų, vengti sunkaus fizinio darbo, stiprių emocinių sukrėtimų ir didelių dvasinių išgyvenimų. Be to, būtina labai apriboti raudonos mėsos, saldumynų ir riebios žuvies vartojimą.
Parengė L.Žukaitė
