Panevėžiečio fotomenininko Petro Kaupelio fotografijos, labiau primenančios tapybos paveikslus, užburia, įtraukia ir ilgai nepaleidžia.
Įspūdingą naujausią kūrybą menininkas pristato parodoje „Šviesos ir spalvų pilnatis“ Panevėžio fotografijos galerijoje.
Ji žymi neeilinę progą – fotomenininko 55 metų kūrybinės veiklos sukaktį.
Per daugiau nei penkis dešimtmečius trunkančią kūrybinę kelionę drąsiai eksperimentuojantis P. Kaupelis sukūrė savitą meninę kalbą.
Jo fotografijose realūs objektai peržengia įprasto atpažįstamumo ribas. Daugeliui netikėta, kad fotoaparatu galima sukurti tokio pobūdžio darbus.
Pats autorius sako, kad ir po daugiau nei pusę amžiaus trunkančio kūrybinio kelio jam svarbiausia išliko viena – nuolatinis ieškojimas.
P. Kaupelis seniai nefotografuoja tradicinių peizažų, nefiksuoja kasdienio gyvenimo. Į naujausias technologijas dėmesį sutelkusio menininko darbuose atsispindi išlaisvinta autoriaus fantazija.
„Šiais laikais nieko nebenustebinsi vien peizažais ar portretais. Todėl man visada įdomiausia kūryboje ieškoti naujovių“, – šypsosi P. Kaupelis.
Aistra iš vaikystės
Daug metų Panevėžyje gyvenantis P. Kaupelis užaugo Rokiškio rajone, Pandėlio apylinkėse, kur pirmieji būsimojo fotomenininko kūrybiniai bandymai gimė iš smalsumo.
„Gyvenau kaime, labai gražioje vietoje – sodyba ant kalniuko, apačioje upė, per kaimą bėga kelias. Kartą pas draugą pamačiau didinamąjį stiklą ir pradėjau eksperimentuoti“, – prisimena kūrėjas.
Neturėdamas nei fotoaparato, nei literatūros apie fotografiją, pats sumeistravo primityvią kamerą iš didinamojo stiklo ir stiklinės plokštės.
„Prie lango nukreipiau stiklą ir pamačiau atvirkštinį vaizdą. Tada padariau dėžutę, įdėjau stiklą ir bandžiau piešti tą vaizdą. Taip prasidėjo mano kelias į fotografiją“, – prisimena P. Kaupelis.
Vėliau atėjo eilė pirmajam fotoaparatui.
Kaimo vaikas ėmėsi fotografuoti peizažus – keliaudavo laukais, miškais, pievomis, o vakare ryškindavo juostas.
„Fotografuodavau ir žiemą, ir vasarą. Išeinu į laukus, į mišką, fotografuoju, grįžtu ir naktį ryškinu juostas. Man tada fotografija buvo viskas“, – praeitį mena pašnekovas.
Nuo Pandėlio iki pasaulinių katalogų
Panevėžyje baigęs technikos mokyklą, ketverius metus P. Kaupelis mokėsi meninės fotografijos Maskvoje.
Grįžęs dirbo Panevėžio gamyklose, o laisvalaikį skyrė kūrybai ir fotografijos studijoms.
Per savo kūrybinį kelią P. Kaupelis surengė kelias dešimtis personalinių parodų.
Panevėžiečio darbai eksponuojami ne tik Lietuvoje, bet ir Prancūzijoje, Ispanijoje, Australijoje, Tailande, Pietų Korėjoje, Kroatijoje, Lenkijoje ir Ukrainoje.
Be kūrybos, jis daug metų dirbo su jaunaisiais fotografais – įkūrė Panevėžio jaunųjų fotomenininkų studiją ir jai vadovavo. Tie užsiėmimai subrandino ne vieną šios srities asą.
„Pirmiausia reikia išmokti fotografijos abėcėlę. Kai jau moki, tada gali pradėti kurti“, – šypsosi menininkas.
Tarp realybės ir fantazijos
Naujausioje parodoje P. Kaupelis fotografijose balansuoja tarp realybės ir abstrakcijos. Ryškiaspalviuose darbuose žiūrovas kartais gali įžvelgti fragmentus – sienas, duris, peizažą, tačiau vaizdai transformuojami į abstrakčias spalvų ir formų kompozicijas.
Pasak fotografo, tokie vaizdai gimsta iš ilgų kūrybinių eksperimentų.
„Viską darau rankomis – reguliuoju šviesą, spalvas, kompoziciją. Autofokusas išjungiamas. Aš pats nusprendžiu, kur turi būti ryškumas ir kaip turi atrodyti vaizdas“, – aiškina P. Kaupelis.
Kai fotografuojant nekvėpuojama
Vienas įdomiausių autoriaus kūrybos etapų – lazerio spindulio panaudojimas fotografijoje. Pasak fotografo, tokia idėja gimė netikėtai.
„Kartais atsibundu naktį ir ateina mintis. Pradedi galvoti, kaip iš lazerio spindulio sukurti vaizdą“, – pasakoja jis.
Šis procesas labai sudėtingas techniškai.
Fotografuojant būtina išvengti net menkiausių oro vibracijų, todėl autoriui kartais tenka užgniaužti kvapą.
„Kai sukoncentruoji vaizdą, turi nekvėpuoti mažiausiai keturiasdešimt sekundžių, nes nuo oro vibracijos vaizdas keičiasi“, – pasakoja P. Kaupelis.
Tokiu būdu sukurti darbai sulaukė ir tarptautinio dėmesio – keli jų pateko į pasaulinius fotografijos katalogus, o kai kuriuos įsigijo kolekcininkai.
Nuolatinės paieškos
Paklaustas, ar per daugiau nei penkis dešimtmečius buvo momentų, kai norėjosi atsisakyti fotografijos, P. Kaupelis atsako nedvejodamas: „Ne.“
Jo įsitikinimu, kūryboje svarbiausia yra ieškojimas. Menininkas turi nuolat ieškoti naujų formų ir idėjų, nes konkurencija kūrybinėje fotografijoje labai didelė.
„Jeigu fotografuosi tik peizažus ar portretus, nieko nebenustebinsi. Tokių nuotraukų kasdien padaroma tūkstančiai. O kūrybinė fotografija reikalauja visai kitokio požiūrio“, – tvirtina menininkas.
Dviratis – kasdienis įkvėpimo šaltinis
Net ir nesidomintys fotografija panevėžiečiai P. Kaupelį yra įsidėmėję.
Šis žiemą vasarą dviratį minantis senjoras tapęs savotišku Panevėžio simboliu.
P. Kaupelis tarsi nebeįsivaizduojamas be dviračio.
Menininkas šypsosi per metus numinantis iki penkių tūkstančių kilometrų. Ir taip jau daugiau nei du dešimtmečius.
Pasak P. Kaupelio, dviratis leidžia pamatyti aplinką kitaip nei automobilis ir dažnai tampa naujų jo kūrybinių idėjų šaltiniu.
„Dviratis man yra pirmas pagalbininkas. Važiuoji, neskubi, dairaisi, matai vaizdus, jauti kvapus. Kartais išvysti vietą ir supranti – čia reikia sustoti“, – pasakoja kūrėjas.
Kūrybos kreivė tik kyla
Nors paroda skirta 55-eriems kūrybos metams, pats autorius tvirtina metų neskaičiuojantis, o juo labiau nejaučiantis.
„Parako dar turiu! Mano kūrybos kreivė dar kyla į viršų. Kada ji sustos – nežinau“, – šypsosi fotomenininkas.
Paroda „Šviesos ir spalvų pilnatis“ Panevėžio fotografijos galerijoje veiks iki balandžio 26 dienos.
Tai galimybė iš arti pamatyti daugiau nei pusę amžiaus trunkančio kūrybinio kelio rezultatus ir fotografiją, kurioje šviesa, spalva ir forma virsta menine kalba.
