Vietoje mažo – du paaugę
Smilgietė Janina Sebeckienė, įkalbėjusi savo vyrą paimti į šeimą globoti svetimą vaiką, tenorėjo įgyvendinti pačios neišsipildžiusį troškimą ir suteikti vienturtei dukrai galimybę turėti brolį ar sesę. Tačiau atsitiko taip, kad namų šilumą Janinos ir Audronio Sebeckių šeimoje turi progą patirti net trys tikrųjų tėvų palikti vaikai.
„Aš vaikams stengiuosi duoti tiek, kiek galiu ir turiu. O kiek jie pasiims sau iš to, ką mūsų namuose, mokykloje gauna, priklausys tik nuo pačių vaikų“, – įsitikinusi moteris, keturių vaikų šiltai vadinama mama.
Per visą bendravimo laiką J.Sebeckiene ir jos vaikai nė karto nesuteikė žurnalistams progos pamanyti, kad globotiniams būtų skiriama mažiau dėmesio nei tikrai sutuoktinių dukrai šešiolikmetei Karolinai. O ir pati mergaitė pasirodė esanti labai laiminga, kad turi tokią šeimą. Ir ypač kone bendraamžę seserį Andželiką, su ja yra beveik neperskiriamos, kaip dvynės.
Ponia Janina nė neslepia, kad minties įsivaikinti, o ne globoti iš globos namų pasiimtus vaikus nebuvo. Suteikti jiems to, ką suteikia dabar, be globos pašalpų tikrai sako nebūtų turėjusi galimybės. Moters susidomėjimo įvaikinimu nepažadino nė žinia, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Vyriausybei yra pateikusi svarstyti Išmokų vaikams pakeitimo projektą – siūloma šeimoms, įsivaikinusioms vaiką, mokėti vienkartinę 8 MGL dydžio (tūkstančio litų) išmoką.
Augo vienturtė
Į klausimą, kam prieš 8 metus prireikė savo dukrą turinčiai šeimai apsiimti globoti svetimus, J.Sebeckienė atsako: „Kad augau viena ir visada mamos prašiau paimti man į draugiją brolį ar sesę. Nors jos neįkalbėjau, nenustojau puoselėti vilties pati turėti didesnę šeimą“,-prisimena pašnekovė. Karolina irgi sako atsimenanti, kad labai norėjo mažiuko „lėliuko“, kurį galėtų globoti, jam vadovauti. Bet atsitiko taip, kad vietoje mažo šeimoje atsirado net du jau paaugę vaikai iš rajono vaikų globos namų – 8 metų Andželika ir maždaug ketveriais metais jaunesnis jos brolis Edvinas.
Kaip pasakoja globėja, ilgokai pratinusi vyrą prie minties auginti daugiau vaikų ir jį įkalbėjusi tam, ji tenorėjo pasiimti globoti vieną,bet atsitiko taip, kad buvo pasiūlyti du. J.Sebeckienė prisimena, kaip Edvinas, jai nuvykus pirmąkart į Linkaučius, nustūmė kitus ir pareiškė, kad ji bus jo mama. O kai buvo nuspręsta pasiimti Edviną, teko vežtis ir berniuko seserį.
Dabar jau 17 metų sulaukusi Andželika skuba žurnalistams prisipažinti, kaip ji, augdama vaikų globos namuose, visada tvirtai tikėjo, jog kada nors būtinai turės mamą. Mergina nesigėdi prisipažinti, kaip vakarais nuoširdžiai vaikiškai melsdavosi, kaip švenčių proga auklėtojų prašydavo dovanų ne žaislų, bet mamos ir tėčio.
Plačiau skaitykite kovo 6 d. “Sekundėje”.
Angelė VALENTINAVIČIENĖ
A.Repšio nuotr. Mažasis
Dalius negali atsidžiaugti, kad turi mamą.
