Panevėžio 509-ojo gimtadienio šventė išsiskyrė ne tik įvairių renginių ir atrakcijų gausa, bet ir rinkėjų vilionėmis. Kiekviena partija stengėsi kuo garsiau, išradingiau apie save pranešti ir pelnyti palankumą. Vieni politikai kartu su kitais šventės dalyviais žygiavo eisenoje, kiti dalijo balionėlius ir agitacinę medžiagą praeiviams, treti kvietė įsijungti į žaidimus ir viliojo prizais. Tačiau atsirado ir tokių, kurie gerokai perlenkė lazdą ir papiktino ne vieną panevėžietį.
Miesto gyventojai praėjusią savaitę savo pašto dėžutėse rado reklaminę skrajutę, kviečiančią juos penktadienio vakarą į partijos „Tvarka ir teisingumas“ paradą ir susitikimą su Rolandu Paksu. Paradas, turėjęs pademonstruoti didžiausias visuomenės ir šalies problemas bei sprendimus, kaip su jomis susidoroti, daugelį privertė nusišypsoti ir dar kartą įsitikinti, kad valdžia sau, o paprastas žmogus – sau.
„Viskas labai gražu: ir dekoracijos, ir pati idėja vaizdingai perteikta. Bet keista ir graudu, kad tuose narvuose uždaryti jauni žmonės. Gal ko nors nesuprantu, bet kodėl kartu su tais jaunais žmonėmis nežygiuoja ir partijos nariai, kurie dabar užsėdę miesto valdžios kėdes. Tarsi jūs, eiliniai gyventojai, vilkite tą mokesčių ir kitų blogybių naštą, o mes, politikai, šiltose vietelėse ir toliau tūnosime“, – kalbėjo panevėžietė Danutė.
Daugelis į susitikimą su Rolandu Paksu atėjusiųjų buvo nuvilti, nes partijos lyderis taip ir nepasirodė. Nors gyventojai buvo skatinami džiaugtis, kad gali švęsti miesto gimtadienį ir turi galimybę susipažinti su „Trečiosios respublikos“ programa, kai kurie panevėžiečiai, supratę, kad kalbomis sotūs nebus, paliko salę. Tačiau mielai pozavo fotografui, kad šis padarytų nuotraukas Trečiosios respublikos piliečio pasui, kurį gavo visi pasirašiusieji deklaraciją.
Kai kurie į miesto gimtadienį atėję panevėžiečiai buvo pasipiktinę, kad partijos „Tvarka ir teisingumas“ kandidatų į Seimą kalbų tiesiog buvo priversti klausytis. Nenorintiesiems jų girdėti teko palikti Laisvės aikštę.
„Po darbų atėjome švęsti miesto gimtadienio, o ne politinių kalbų klausytis. Jau per televizorių visko prisižiūrime, dabar norime atsipalaiduoti ir pabėgti nuo tų problemų. Tačiau esame priversti klausytis. Tie, kuriems įdomu tos kalbos, tegu ateina į salę. Kam reikia, kad Laisvės aikštė skambėtų?“ – kritikos negailėjo vardo nenorėjusi sakyti panevėžietė.
Kiti šventės dalyviai tikino, kad itin aktyviai brukama politinė reklama jiems netrukdo švęsti. Tokie dideli žmonių susibūrimai yra puiki galimybė išsakyti savo idėjas, tačiau reikia mokėti jas tinkamai pateikti.
„Man netrukdo, toks jų darbas – kuo daugiau rinkėjų pavilioti. Bet labai abejoju, ar jie pelnys daug simpatijų. Nežinau, ar skaitėte jų visiems brukamą partijos laikraštį, bet geriau neskaityti. Nesu lituanistas, bet viename sakinyje net po kelias klaidas. Tai kokį pavyzdį jie rodo tiems vaikams, kurie tą laikraštuką dalija. Vargu ar valstybės vairą galima patikėti beraščiams“, – kalbėjo Laisvės aikštėje ant suolelio sėdintis Vytautas.
Rusnė ŠIDLAUSKIENĖ, Sekunde.lt
