Artėjant didžiosioms žiemos šventėms daugeliui galvos skausmu tampa kalėdinių dovanų pirkimas artimiesiems, o šeimininkėms – ką patiekti ant šventinio stalo. Vis atviriau politikams kalbant apie artėjančią antrąją krizės bangą ir diržų veržimosi vajų, pamirštant pažadus didinti minimalią algą ir pensijas, daugelis gyventojų su nerimu laukia švenčių, pakratysiančių pinigines. Kaip nusiteikę panevėžiečiai pasitinka šventes ir kiek pasiryžę joms išleisti?
Išleis tiek pat
Iki didžiųjų žiemos švenčių liekant vis mažiau laiko, gyventojai suskumba pirkti kalėdinių dekoracijų ir dovanų, planuoti šventinį stalą, ypač kai didieji prekybos centrai gundo nuolaidomis ir išpardavimais. Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ atliko Lietuvos gyventojų šventinio laikotarpio finansinės elgsenos sociologinį tyrimą. Iš jo paaiškėjo, kad daugiau nei 60 proc. rajono centrų ir kaimo gyventojų šventiniams pirkiniams ketina išleisti tokią pačią sumą kaip ir praėjusiais metais, tai yra nuo 100 iki 200 litų, o dovanoms – dar apie šimtą litų. Kiek didesnes sumas ketina skirti didžiųjų miestų gyventojai.
„Swedbank“ Asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovės Odetos Bložienės nuomone, didžiųjų miestų gyventojų pasiryžimą padidinti šventinį biudžetą lėmė sumažėjęs nedarbas bei šiek tiek išaugusios vidutinės pajamos.
„Nors šventiniu laikotarpiu pasiryžusiųjų pirkti daugiau skaičius labiausiai augo didžiuosiuose miestuose, finansinio stabilumo ženklų galima įžvelgti ir rajonų centruose bei kaimiškose vietovėse. Manau, jog šių metų gyventojų šventinio biudžeto planai atspindi jų gebėjimą realiai vertinti savo finansines galimybes“, – pažymi O.Bložienė.
Daugiausia pinigų šventiniam stalui pasiryžę skirti kaimo gyventojai. Nors kaime ir mažesni atlyginimai bei vyrauja natūrinis ūkis, kaimo žmonės vaišėms žada skirti gerokai daugiau nei 200 litų. „Šį reiškinį galima paaiškinti tuo, jog kaimo vietovėse gyvenantieji per šventes sulaukia daugiau svečių iš miesto, dengia stalus atvykstantiems giminaičiams. Kūčias ir Kalėdas švenčiančių ne namuose miestiečių yra dvigubai daugiau nei kaimo gyventojų“, – komentuoja O.Bložienė.
Poreikis taupyti lieka
Šiemet per šventes pinigines atverti daugiau planuoja 14 proc. namų ūkių. Be to, šiais metais daugiau nei perpus sumažėjo gyventojų, kurie šventiniams pirkiniams neišleidžia nė lito. Pernai šventinių išlaidų buvo priversti atsisakyti 12 proc. namų ūkių, o šiemet tokių bus iki 5 proc.
„Pirmą kartą per ketverius metus šventinio biudžeto atžvilgiu optimistiškai nusiteikusių gyventojų gerokai padaugėjo, tačiau poreikis taupyti ir atsargumas niekur nedingo“, – kalbėjo O.Bložienė.
„Maximos“ prekybos tinklo atstovė spaudai Olga Malaškevičienė taip pat akcentavo, kad šiemet klientai neišlaidaus, o didžiųjų miestų ir rajono gyventojų pirkimo įpročiai gerokai skiriasi.
„Kalėdų prekyba jau įsibėgėjo, tačiau mūsų patirtis rodo, kad Lietuvos gyventojai Kalėdoms pradeda apsipirkti nuo antrosios gruodžio savaitės, o daugiausia perka likus savaitei iki Kalėdų. Šiemet prognozuojame, kad klientai, kaip ir pernai, neišlaidaus. Pernai, palyginti su 2009 metų kalėdiniu laikotarpiu, pirkimas ūgtelėjo vos 5 procentais. Skaičiuojame, kad ir šiemet klientai išlaidesni nebus.
Pastebime, kad pirkėjai išlieka racionalūs, pirmomis gruodžio dienomis apsižiūri ir planuoja pirkinius, laukia siūlomų akcijų, per kurias gali įsigyti dovanų, eglučių papuošalų. Pačios populiariausios akcijos – žaislų ir knygų.
Daugiau žmonės išleidžia didžiuosiuose miestuose – Vilniuje ir Kaune, tarkim, sostinėje vidutinis šventinis krepšelis apie 3 proc. didesnis nei vidutinis visoje Lietuvoje skaičiuojamas krepšelis, o Panevėžyje – mažesnis už Lietuvos vidutinį šventinį krepšelį 15 procentų“, – šventinio pirkimo uždangą praskleidė O.Malaškevičienė.
(…)
Visą Linos DRANSEIKAITĖS straipsnį skaitykite gruodžio 9 d. „Sekundėje“.
