Kodėl kartais imama čiaudėti, prasideda sloga ir kamuoja kosulys? Juk, atrodo, nebuvo peršalta. Blogai savijautai dažniausiai įtakos turi dulkės. Mokslininkų nustatyta, kad dauguma gyventojų alergiški namų dulkėms, tad dažnai kenčia nuo įvairių kvėpavimo takų ir odos ligų.
Kasdien yra šalia
Pasaulinės sveikatos organizacijos ekspertai įspėja, kad patalpose tvyrančiame ore yra apie dešimt, o kartais net ir šimtą kartų daugiau nuodingųjų medžiagų negu lauke. Žmonių, alergiškų dulkių erkėms, kasmet daugėja.
Namų dulkės – tai negyvos žmogaus odos ląstelės, nutrupėję plaukai, audinių siūleliai, dulkių erkės, pelėsiai, grybeliai, augalų nuotrupos, žemių smiltelės, maisto trupiniai ir kt. Visa tai šalia yra kasdien, jaučiame tai ar ne, bet tuo kvėpuojame.
Namų dulkių erkės – mikroskopiniai, apie 0,3 mm ilgio voragyviai. Pasaulyje namų dulkių mėginiuose randama daugiau nei šimtas įvairių erkių rūšių. Jų skaičius dulkių pavyzdžiuose kiekvienoje šalyje kitoks ir priklauso nuo geografinės padėties, klimato sąlygų, higienos tradicijų. Lietuvoje namų dulkėse nustatytos 49 rūšių erkės, pas mus, kaip ir kitose Europos šalyse, labiausiai paplitusi erkė Dermatophagoides Pteronyssinus.
Dulkių erkės minta žmogaus odos pleiskanomis. Jos mėgsta šiltas, blogai vėdinamas patalpas, kur daug atvirų lentynų su daugybe senų knygų, kur miegama senose lovose.
Pats didžiausias dulkių šaltinis namuose – poroloniniai baldų čiužiniai. Jie maždaug po dešimties metų naudojimo pradeda irti ir išskiria daugybę kenksmingų sveikatai medžiagų. Kitos dulkių kaupimosi vietos – seni minkštieji baldai, minkšti žaislai, sena, ypač pūkinė, patalynė, kilimai, medžiaginės užuolaidos.
Mėgsta šilumą ir drėgmę
Erkių paplitimą namų dulkėse lemia trys pagrindiniai veiksniai: maistas, temperatūra ir santykinė oro drėgmė. Tinkamiausios sąlygos erkėms vystytis yra 20–25 laipsnių šilumos temperatūra ir 70–80 proc. santykinė oro drėgmė. Temperatūra nulemia erkių gyvybinę veiklą, o santykinė oro drėgmė veikia erkių vystymosi intensyvumą. Esant žemesnei temperatūrai erkės lėčiau vystosi. Jei santykinė oro drėgmė žemesnė nei 50 proc., erkės išgyvena apie 11 dienų.
Nustatyta, kad dulkių erkės labiau „mėgsta“ blokinius namus nei mūrinius. Į naujus namus jų patenka su senais baldais, kilimais, žaislais, patalyne ar tiesiog pernešamos skersvėjo.
Daugelis pasaulio mokslininkų savo tyrimais įrodė, kad geriausios sąlygos erkėms egzistuoti yra lovose, kur nuolat šilta ir drėgna, pakanka maisto. Patalynės dulkių viename grame gali būti nuo 2 tūkst. iki 15 tūkst. erkių. Jos minta ne tik nusilupusiu žmogaus epidermiu, bet ir pagalvių pūkais, mikroskopiniais grybeliais.
Tačiau erkių randama ne tik patalynėje, bet ir minkštųjų baldų apmušaluose, minkštuose žaisluose, iš kilimų, drabužių ar panašių namų apyvokos daiktų surinktose dulkėse.
Išprovokuoja alergiją
Alergiją sukelia ne pačios dulkės, o jose gyvenančios ir nusilupusiomis žmogaus odos epidermio ląstelėmis mintančios mikroskopinės erkutės. Sveikam žmogui dulkių erkės didelių rūpesčių nesukelia, tačiau alergiškam gali išprovokuoti kvėpavimo takų ir odos alergijos ligas – astmą, rinitą, egzemą, išbėrimus.
Mokslininkų nustatyta, kad 10–15 proc. žmonių alergiški dulkių erkėms: 80 proc. – jų išmatoms, 20 proc. – dulkių erkių baltymams, nes šių voragyvių oda pasklinda patalpoje mažyčiais gabaliukais ir patenka į žmogaus kvėpavimo sistemą.
Įtarti alergiją dulkių erkėms galima, kai žmogus, klodamas lovą arba po nakties, pradeda čiaudėti, kosėti, jam ima perštėti gerklę, bėga nosis. Simptomai atsiranda akimirksniu po sąlyčio su alergenu. Pakeitus aplinką, jie išnyksta. Taip pat gali prasidėti akių vokų uždegimas, alerginiai odos bėrimai ir net bronchų astmos priepuoliai.
Alergija dulkių erkėms gali sutrikdyti miegą, sukelti lėtinį nuovargį. Ji žmones kamuoja visus metus – tuo skiriasi nuo sezoninės šienligės. Negydoma alergija yra dažniausia astmos priežastis pasaulyje. Ištirta, kad net 70 proc. bronchine astma sergančių žmonių alergiški būtent dulkių erkėms. Astma suserga daugiau nei pusė dulkių erkėms alergiškų vaikų.
Būtina švara
Dulkių kiekį namuose reikia mažinti visomis priemonėmis. Pirmoji namų švaros taisyklė: dulkes valyti dažnai ir tik drėgnai.
Pati svarbiausia poilsio zona namuose – miegamasis. Čia ypač neturi būti dulkių ir jas sugeriančių daiktų. Reikia atsisakyti senų lovų, čiužinių, kuriuose kaupiasi dulkių erkės, o nuo drėgmės – ir pelėsiai. Veiksmingiausia priemonė nuo dulkių erkių – čiužinių užvalkalai, pagaminti iš specialios erkių alergenų nepraleidžiančios medžiagos.
Jei šeimoje yra alergiškų dulkių erkėms žmonių, reikėtų atsisakyti kilimų, kiliminių takų, užuolaidų, portjerų, staltiesių, kuo mažiau turėtų būti minkštųjų baldų, spintų atviromis lentynomis. Patartina išmesti senus nereikalingus daiktus, pliušinius žaislus, sausų gėlių puokštes.
Pageidautina, kad valymo metu alergija sergančio šeimos nario nebūtų namuose. Itin pavojinga situacija alergija sergančiam žmogui, kai namuose daromas remontas. Dulkės, pelėsiai, aštrūs kvapai gali išprovokuoti alerginio rinito ar alerginės astmos priepuolius arba jie gali paūmėti.
******
Namų dulkių erkių naikinimo būdai
· Skalbimas. 20 min. skalbiant karštesniame nei 60 laipsnių temperatūros vandenyje, žūsta visos erkės.
· Lyginimas. Jis veiksmingas tik naikinant erkes iš plonų audinių ir patalynės. Gilesniuose sluoksniuose lieka nuo 40 proc. iki 93 proc. gyvų erkių.
· Šaldymas. Visos erkės žūsta per keletą minučių valant kilimus skystu azotu. Minkštus žaislus ar kitus nedidelius daiktus siūloma bent 12 valandų palaikyti šaldymo kameroje.
· Siurbimas. Dulkių siurbimas yra mažiausiai efektyvus ir priklauso nuo to, kaip yra surenkamos dulkės. Geriausi yra tie aparatai, kurie turi vandens filtrus – juose dulkės susiurbiamos į vandenį
Parengė L.ŽUKAITĖ
