(AFP nuotr.)
Lietuvos gyventojai sveikatos sistemą vertina tik patenkinamai ir rašo 6 ar 7 balus iš 10. Tokie pažymiai visiškai priimtini Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM), kuriai vis dažniau metami kaltinimai vengiant imtis reformų. O šios jau suplanuotos Seime. Tik vargu ar sveikatos apsaugos sistemoje bręstanti revoliucija duos naudos pacientams.
Netikėtai gatvėje sutiktas bičiulis atrodė lyg žemes pardavęs. Į klausimą „kaip laikaisi?“ atsakė niūriu žvilgsniu ir iškošė pro dantis, kad ką tik buvo išmestas iš poliklinikos. Iš anksto suplanuotas vizitas pas šeimos gydytoją taip ir neįvyko, nes vyras tik registratūroje sužinojo nesąs draustas privalomuoju sveikatos draudimu (PSD).
Apsisprendęs tapti laisvai samdomu darbuotoju, vyras žinojo apie atsiradusią prievolę mokėti PSD mokestį ir pasirūpino darbus paskirstyti taip, kad kas mėnesį pagal autorines sutartis gautų stabilias pajamas, nuo kurių skaičiuojama įmoka į PSD fondą.
Išsiaiškinti, kodėl staiga atsidūrė PSD užribyje, prireikė pusdienio. Paskambinęs Valstybinei ligonių kasai, „Sodrai“ jis išgirdo, kad per vieną mėnesį buvo gavęs du atlygius už darbą, o kitą mėnesį – nė vieno, todėl draudimas nutrūko. Argumentai, kad prieš ankstesnį mėnesį PSD fondas gavo dvi įmokas, liko neišgirsti. Tam, kad vėl gautų nemokamas sveikatos paslaugas, jis paragintas savarankiškai mokėti įmokas – po 72 litus kas mėnesį (9 proc. minimalios mėnesio algos) ir laukti tris mėnesius, nes tik po tiek laiko draudimas bus atnaujintas, arba iš karto sumokėti 2 400 litų.
„Prieš pasirašydamas naują autorinę sutartį nuėjau užsiregistruoti į darbo biržą ir iš karto valstybės buvau apdraustas sveikatos draudimu“, – išeitį rado vilnietis.
Statistika liudija, kad oficialiai dirbantis asmuo kasmet į PSD fondą sumoka 2 100 litų, o valstybė, drausdama daugiau kaip 2,1 mln. gyventojų, už kiekvieną jų vidutiniškai per metus atseikėja po 744 litus (4 kartus daugiau nei 2001 metais, kai šios įmokos dydis siekė 187 litus).
Tautiečiai dar neturėjo pamiršti lygiai prieš metus dėl PSD mokesčio kilusio skandalo. Paaiškėjo, kad 121 tūkst. gyventojų už 2009-uosius buvo nesumokėję 98 mln. litų PSD įmokų.
Per 2010-uosius skolininkų armija sumažėjo iki beveik 18 tūkst., kurie šių metų pradžioje tebebuvo skolingi 15 mln. litų – kiekvienas po daugiau kaip 800 litų. Tokia suma kai kuriems gyventojams pasirodė sunkiai pakeliama našta – apie 7 tūkst. asmenų kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI) prašydami atidėti skolų (iš viso per 5 mln. litų) mokėjimą.
Tačiau kiek konkrečiai kiekvienas mūsų sumokėjo į PSD fondą ir kiek per metus gavome sveikatos paslaugų, galime tik spėlioti. Ko gero, nedaugeliui šalies gyventojų žinoma, kad jie gali prisijungti prie elektroninių viešųjų paslaugų ir sužinoti, yra drausti ar ne, kokioje gydymo įstaigoje lankosi, kokios diagnozės buvo nustatytos, kokie kompensuojamieji vaistai buvo išrašyti. Sistema pateikia tikslius duomenis, jeigu asmuo yra oficialiai įdarbintas įmonėje ir įmokas administruoja „Sodra“. Tačiau turintys autorines sutartis gali išvysti porą mėnesių pasenusią informaciją.
SAM ir Valstybinė ligonių kasa (VLK) yra tikros, kad Lietuvos sveikatos sistema „iš esmės tenkina didžiosios visuomenės dalies lūkesčius ir poreikius“. Tokios išvados paskelbtos šių metų kovą įvertinus 2009 ir 2010 metais atliktas gyventojų apklausas.
SAM konstatuoja, kad Lietuvos gyventojai iš esmės pasitiki privalomojo sveikatos draudimo sistema, ligonių kasomis ir gydymo įstaigomis, nes pasitikėjimo ir pasitenkinimo rodikliai siekia 6–7 balus (aukščiausias balas – 10).
Vis dėlto kai kurios klaidos pripažintos: šalies gyventojai palyginti mažai informuoti apie PSD sistemą, ligonių kasų funkcijas, vaistų kompensavimo tvarką. VLK direktorius Algis Sasnauskas net užsiminė, kad poliklinikose, ligoninėse gydęsi žmonės turėtų gauti ataskaitą, kiek lėšų iš PSD fondo biudžeto per metus sumokėta už kiekvieno asmens gydymą.
VLK informavo, kad darbo grupė tobulina PSD modelį, kartu yra keičiama šio mokesčio surinkimo tvarka. Be to, kad ketinama aiškiai identifikuoti apdraustų PSD asmenų grupes ir perduoti šių įmokų administravimą vienai institucijai – VMI, kitų esminių mokesčio nustatymo ar surinkimo principų keisti neketinama.
Perversmas ar revoliucija?
Sveikatos apsaugos sistema – jautri tema, pripažįsta Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas. Valstybė draudžia net 2,1 mln. šalies gyventojų, nemažai dirbančių asmenų moka simbolines įmokas, nors susirgę pageidauja gauti kokybiškas gydymo paslaugas. Taigi esą atėjo laikas aiškiai įvardyti, už kokias paslaugas moka valstybė, o už kokias turi susimokėti pats žmogus mokėdamas PSD įmokas. Nesulaukęs „esminių reformų“ iš SAM rūmų, parlamentaras pats ėmėsi iniciatyvos, kuri šalies sveikatos sistemoje gali prilygti tikram žemės drebėjimui.
Kovo 17-ąją A. Matulo iniciatyva Seime buvo užregistruotos Sveikatos draudimo įstatymo pataisos. Jų esmė – VLK būtų pavaldi ne SAM, o tiesiogiai Vyriausybei. Be to, PSD taryba, sumažinta nuo 16 iki 12 asmenų, atstovautų visoms suinteresuotoms grupėms – apdraustiesiems, draudėjams (darbdaviams) bei valdžios institucijoms – ir įgytų daugiau galių kaip savarankiška institucija.
Imtis tokių reformų parlamentarą paskatino tai, kad iki šiol esą nepavyksta išvengi SAM ir VLK funkcijų dubliavimo, todėl ministerijai turėtų likti tik PSD politikos formavimo, o VLK – ją įgyvendinančios institucijos funkcijos, tarp kurių ir 4 mlrd. litų PSD fondo skirstymas.
„Naikinama ydinga praktika, kai subjektas, nedisponuojantis PSD fondo biudžeto lėšomis, skirsto šias lėšas, o už minėtų lėšų panaudojimą atsako šiomis lėšomis disponuojanti VLK“, – rašoma Seimui pateiktame pataisų iniciatorių aiškinamajame rašte. A. Matulas pripažino, kad, rengiant įstatymo pataisas, SAM atstovai nedalyvavo, nes sulaukta priešiškos reakcijos. Ji parlamentaro nenustebino, nes iki šiol esą nė vienas sveikatos apsaugos ministras nesiėmė iniciatyvos tokiai draudimo sistemai sukurti, kuri būtų „socialiai teisingesnė“.
SAM žurnalą IQ informavo, kad pareikšti oficialią nuomonę apie įstatymo pakeitimo projektą į Vyriausybę ir į ministeriją nėra kreiptasi. Ministerija savo poziciją suformuluos, jeigu Seimas po pateikimo pritars tokiam projektui, ir tuomet bus kreiptasi į Vyriausybę prašant pateikti nuomonę.
Kol kas A. Matulo iniciatyvą parėmė tik kiti komiteto nariai. Dangutė Mikutienė pareiškė, kad nėra ko kalbėti apie sveikatos apsaugos sistemą, nes tokios Lietuvoje net nėra: „Šioje sferoje – visiškas chaosas. Negali taip būti, kad, jeigu vos vieną dieną pavėlavus sumokėti PSD įmokas, sveikatos draudimas iš karto nutrūksta net neįvertinus, kiek žmogus buvo sumokėjęs anksčiau.“
A. Matulas apgailestavo, kad poliklinikose ir ligoninėse įvedami papildomi mokesčiai draustiems gyventojams taip pat niekam nerūpi. Įstatymai draudžia apmokestinti paslaugas, už kurias gydymo įstaigoms moka VLK (išskyrus kelias išimtis), tačiau nepaisant to, tokia tradicija tampa kasdienybe.
SAM ir šiai pavaldi VLK teisinasi, kad su nelegaliais mokėjimais siekiama kovoti ir tam jau parengtas „Valstybės lėšomis apmokamų sveikatos priežiūros paslaugų kainyno“ projektas. Be to, ruošiamasi įdiegti pacientų informavimo sistemą, kuri leistų kiekvienam gyventojui suteikus atitinkamas stacionarines sveikatos priežiūros paslaugas pateikti informaciją apie valstybės lėšomis apmokėtų paslaugų kainą.
„Informavimas apie tai, kiek lėšų sumokėjo valstybė už jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas, mažins ketinimus nelegaliai primokėti gydytojui“, – tikisi VLK.
Vis dėlto Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas šventai tiki, kad daugiau dėmesio pacientai sulauks tik atskyrus politikos formavimo ir vykdomosios valdžios funkcijas. SAM dabar esą daugiausia rūpinasi, kokius medikamentus išbraukti, o kokius įtraukti į kompensuojamųjų vaistų sąrašus, ir niekas nebesirūpina nei pacientų aptarnavimu, nei ligų prevencija. Neva pastebima tendencija, kad daugiau pinigų suplaukia į tas gydymo įstaigas, kurių steigėja yra pati ministerija.
PSD neatitinka draudimo koncepcijos
Ekonomistas, socialinių mokslų daktaras Teodoras Medaiskis įstatymo projekto autorių ryžtą reformuoti esamą sistemą ir to argumentus vadina keistais. Jeigu VLK bus pavaldi Vyriausybei, tai kažkuris iš ministrų vis tiek turės tarnybai skirti daugiau dėmesio ir jis bus sveikatos apsaugos ministras. Ekonomistas svarstė, kad galbūt būtų pakakę pakeisti PSD tarybos skyrimo principus ir suteikti jai daugiau autonomiškumo.
T. Medaiskis pripažino apskritai skeptiškai vertinantis PSD mokestį ir jo surinkimo tvarką, nes nematantis jokio privalumo. PSD įmoka turėtų būti privaloma visiems gyventojams: nuo kūdikių iki pensininkų. Šiuo metu nustatyta PSD tvarka neatitinka pačios draudimo koncepcijos, kuri grindžiama principu: kas moka didesnes įmokas, tas gauna didesnes išmokas. „Tokį principą atitinka pensijų draudimas. Tačiau PSD atveju nėra jokios proporcijos tarp įmokos ir išmokos. Žmogus, mokėjęs minimalias PSD įmokas, gaus tokį patį gydymą kaip ir asmuo, kurio indėlis į sveikatos draudimo fondą buvo gerokai didesnis“, – kalbėjo ekonomistas.
Jo nuomone, PSD mokesčio rinkimas valstybei tik sukelia nereikalingą problemą, o gyventojams – papildomą galvos skausmą. Todėl būtų protingiausia atsisakyti tokios tvarkos ir sveikatos draudimo sistemą finansuoti iš bendrų biudžeto įplaukų. Tokiu atveju liktų ir solidarumo principas – daugiau uždirbantys asmenys į biudžetą įneštų solidesnę įmoką, o mažesnę algą gaunančių indėlis būtų mažesnis.
