Prasidėjęs atostogų sezonas poilsiaujančiuosius masina vandens telkiniais. Higienistai tvirtina, kad miesto paplūdimių vanduo – vienas švariausių. Tačiau ar taip yra rajone, galima suabejoti – Savivaldybei neskiriant lėšų čia esančių vandens telkinių kokybė netiriama. Be to, kol kas rajone oficialiai nėra įteisinto nė vieno paplūdimio, nors ne paslaptis, kad karštą vasaros dieną gyventojai rizikuodami lepinasi vandens vėsa vos už kelių metrų nuo fermų iškastose maudyklose.
Maudynėms paplūdimiai paruošti
Panevėžio visuomenės sveikatos centro gydytojo-apskrities vyriausiojo higienos eksperto E.Vilčinsko teigimu, mūsų apskrityje oficialiai įteisintose maudymosi vietose vandens cheminė ir mikrobiologinė kokybė yra pakankamai gera ir jis žmogaus sveikatai nekenksmingas.
Panevėžyje įteisinti du paplūdimiai – prie “Ekrano” užtvankos ir Piniavoje prie Lėvens upės. Juos nuolatos stebi higienistai. Anot E.Vilčinsko, maudymosi sezono metu nuo gegužės 15-osios iki rugsėjo 15-osios privalo būti kiekviename paplūdimyje paimti ne mažiau kaip 8 vandens pavyzdžiai tyrimams atlikti. Praėjusiais metais higienistai vandenį tyrė 24 kartus. Pažeidimų aptikta tik rugsėjį, kai Lėvens upėje Piniavoje fekalinių streptokokų kiekis leistiną normą viršijo keturis kartus. Įtariama, kad teršalai į vandenį galėjo patekti iš lauko tualeto ar netoli upės išpylus fekalijas.
Anot eksperto, paskutinį kartą Panevėžio paplūdimiai tikrinti gegužės 25-ąją. Anot E.Vilčinsko, nors pagal atliktus cheminius ir mikrobiologinius tyrimus galima teigti, kad vandens kokybė juose yra pakankamai gera, tačiau paplūdimiai prieš dvi savaites maudynėms dar nebuvo paruošti. Rasti trūkumai dabar ištaisyti: atvežta smėlio, sutvarkytos persirengimo kabinos, tualetai, šiukšliadėžės, vandenyje ištempti plūdurai. Kaip pabrėžė paplūdimius prižiūrinčios UAB “Panevėžio gatvės” direktorius Petras Giedrikas, maudymosi vietos visą sezoną tvarkomos kasdien. “Jei vieną dieną būtų paliktos be priežiūros – per šiukšles nebūtų galima peržengti”, – pažymėjo direktorius. Šiais metais, anot direktoriaus, paplūdimyje prie “Ekrano” užtvankos besimaudančiuosius stebės trys gelbėtojai – profesionalūs sportininkai plaukikai. Šie prižiūrėtojai iki rugpjūčio 31-osios budės kiekvieną dieną nuo 10 iki 20 val. P.Giedriko teigimu, praėjusiais metais gelbėtojų pagalbos besimaudantiesiems neprireikė.
Kaip ir praėjusiais metais, taip ir šiais, panevėžiečiams nesudarytos sąlygos paplūdimyje gauti geriamo vandens, nors higienos normos to reikalauja. Miesto ūkio skyriaus vedėjo Gedimino Juozaičio teigimu, šiuo metu rengiamas projektas “Ekrano” užtvankos paplūdimiui sutvarkyti. Anot vedėjo, jį įgyvendinti tikimasi kitais metais. Pagal projektą už Savivaldybės skirtas lėšas – 200-300 tūkst. litų – planuojama įrengti automobilių stovėjimo aikštelę, poilsiavietes prie vandens, pastatą lauko prekybai, įvesti vandentiekį. Po trejų metų planuojama sutvarkyti ir pliažą Piniavoje. Tam tikimasi gauti lėšų iš Europos Sąjungos sanglaudos fondų.
Pasirūpinti higiena trūksta pinigų
Rajone, anot E.Vilčinsko, oficialių maudymosi vietų nėra įregistruota. Tačiau niekam ne paslaptis, kad rajono vandens telkiniuose maudosi nemažai žmonių. Kadangi šie neoficialūs paplūdimiai neįteisinti, higienistai jų netikrina. “Dar praėjusiais metais rajono Savivaldybei siūlėme įteisinti keletą paplūdimių, bet galbūt dėl finansinių galimybių to nebuvo padaryta. Siūlėme Savivaldybei ir sudaryti sutartį, kad šiais metais galėtume tirti vandens kokybę žmonių maudymosi vietose, tačiau ir šie darbai nepajudėjo iš vietos”, – pažymėjo higienos ekspertas. Anot jo, iniciatyvos, kad neįteisinti paplūdimiai nebūtų palikti likimo valiai, galėtų imtis ir seniūnijos ar kaimų bendruomenės. Vis dėlto kol kas rajono vandens telkinių kokybė nieko nedomina. “Manau, galima pritarti teiginiui, kad taip rizikuojama besimaudančiųjų sveikata”, – akcentavo ekspertas. Nors higienos normos reikalauja, kad paplūdimiai būtų įrengti ne arčiau nei 500 metrų nuo galimo taršos šaltinio, bet rajone yra maudyklų, įkurtų visai greta fermų.
Rajono Savivaldybės administracijos direktorius Vitalijus Žiurlys pripažino: nors rajono vandens telkiniuose maudosi daug žmonių, tačiau oficialiai įteisinto nėra nė vieno paplūdimio. “Pirmiausia Savivaldybė turi tapti vandens telkinių savininke. Be to, kol telkiniai nėra oficialiai įteisinti, negalima įregistruoti ir maudymosi vietų”, – kalbėjo V.Žiurlys. Anot jo, tvenkinių įteisinimo darbai jau pradėti, bet parengti dokumentaciją reikia nemažai lėšų. Pinigų, anot direktoriaus, Savivaldybė neturi ir mokėti už vandens tyrimus. “Siūlysime Tarybai, kad būtų šiam reikalui skiriama lėšų. Vandens tyrimai vis dėlto nemažai kainuoja”, – sakė V.Žiurlys.
Kol Savivaldybė skaičiuoja pinigus bei tvarko juridinius paplūdimių įteisinimo reikalus, rajono gyventojams belieka ir toliau naudotis abejotinos kokybės vandens teikiamais malonumais bei viltis, kad pavyks išvengti užkrečiamųjų ligų, nes dėl netinkamų higienos normų rajono paplūdimiuose kol kas niekas neatsako.
Blogas įvertinimas – dėl savivaldybių kaltės
Iš viso šalyje oficialiai įteisinta 160 maudymosi vietų. 16 proc. iš jų yra prie upių. Daugiausia paplūdimių įrengta prie ežerų ir karjerų, mažiausiai – prie jūros. Nors dar lapkritį Higienos instituto Ekologinės medicinos centro surengtame seminare buvo akcentuojama, kad Lietuvos vandens telkiniai – vieni švariausių Europoje, bet prasidėjus atostogų sezonui ES ekspertai, ištyrę praėjusių metų maudyklų vandenį, kurio pavyzdžius pateikė 25 ES valstybės, padarė išvadas, kad labiausiai užteršti Lietuvos ir Estijos telkiniai.
Higienos instituto Ekologinės medicinos centro vadovės Natalijos Jatulienės teigimu, tokios išvados neatspindi tikrosios situacijos. “Kadangi kai kurios savivaldybės Visuomenės sveikatos centrui neskyrė pinigų atlikti visiems tyrimams, Europos Sąjungos ekspertų išvestas vidurkis pasirodė labai mažas”, – savivaldybėms priekaištavo N.Jatulienė. Anot jos, dėl lėšų stokos nebuvo atlikta net 40 proc. reikalautų tyrimų. Tačiau Europos ekspertai teigė, kad visi pajūryje esantys paplūdimiai atitinka ES keliamas direktyvas, jas pažeidžia tik 3,8 proc. tirtų gėlųjų šalies vandenų. “Pagrindinė problema yra ta, kad ne visos savivaldybės dėl lėšų stokos savo teritorijose sugeba užtikrinti vandens telkinių kokybę, nors mes jas nuolatos raginame tai padaryti”, – akcentavo vadovė.
Inga Kontrimavičiūtė
tel.(8-655)04720, inga@sekunde.com
S.Kašino nuotr. Paplūdimys prie “Ekrano” užtvankos kol kas dar tvarkomas poilsiui.
