Visi, kurie bent vieną Kalėdų vakarą yra praleidę prie televizoriaus, žino, kad pagrindinis pasaulio gelbėtojas, nuolat pakliūvantis į purvinus politikų žaidimus, yra Bruce’as Willisas. Tačiau panašu, kad nesustabdomas veiksmo filmų herojus sutiko konkurentą – Jullianą Assange’ą.
„Wikileaks“ įkūrėjas, kurio dėka buvo paviešinti itin didelio atgarsio sulaukę slapti dokumentai, šiuo metu yra pakliuvęs į tris žemynus apimančią interesų kovą. Vienų teisiamas, kitų garbinamas žodžio laisvės gynėjas, norėdamas išvengti ekstradicijos į Švediją, pasiprašė politinio prieglobsčio Ekvadoro ambasadoje Londone. Panašu, kad kone dvejus metus trunkantis J. Assange’o „serialas“ pasiekė kulminaciją.
Motyvuodamas tuo, kad yra persekiojamas dėl „Wikileaks“ vykdomos veiklos, 41 metų australas J. Assange’as atsisakė vykti į Švediją, kurioje jis gali būti suimtas dėl pareikštų įtarimų seksualiniais nusikaltimais. Ne vieną valstybės paslaptį paviešinęs J. Assange’as mano, kad Švedija kaipmat perduotų jį Jungtinėms Valstijoms, kuriose jam teoriškai grėstų mirties bausmė už šnipinėjimą.
Šioje kovoje dėl žodžio laisvės kyšo ir politinių veikėjų interesai. Žinant „Wikileaks“ įkūrėjo žinomumą, laimėjusieji šią kovą neabejotinai užsidirbs papildomų politinės įtakos taškų. Ko gero, aiškiausiai kyšo Ekvadoro prezidento Rafaelio Correa ausys – jis pažadėjo prieglobstį „persekiojamųjų klubui“ priklausančiam J. Assange’ui.
Tačiau penktą kadenciją dirbantis R. Correa savo šalyje yra pagarsėjęs anaiptol ne kaip demokratijos ir žodžio laisvės gynėjas, o kaip paprastas kairiųjų pažiūrų populistas, garsiai dalijantis pažadus ir netoleruojantis kritikos. Vien pastarosios Ekvadoro prezidento kadencijos metu atsirado 5 naujos televizijos ir 19 naujų radijo kanalų, kurių programas griežtai kontroliuoja vyriausybė. Niekam ne paslaptis, kad Ekvadoro vadovas laikosi antiamerikietiškos politikos, kuri skurstančiose Pietų Amerikos šalyse sulaukia nemažai palaikymo.
Ekvadoro sutikimas suteikti politinį prieglobstį J. Assange’ui į diplomatinę kovą įvėlė ir Londoną. Įsiveržimas į oficialią valstybės atstovybę būtų traktuojamas kaip įsiveržimas į svetimą teritoriją. Dėl šios priežasties britų pareigūnai nenori tiesiog jėga pasiimti „Wikileaks“ įkūrėjo. Nors užsienio reikalų sekretorius Williamas Hague’as teigė, jog nacionalinė teisė leistų tiesiog atimti diplomatinės atstovybės statusą iš Ekvadoro ambasados Londone ir taip sugrąžinti J. Assange’ą į teisėsaugos rankas, tokie veiksmai neabejotinai pakenktų britų atstovybėms užsienyje. Negana to, silpstanti Londono politinė įtaka pasaulyje leidžia spėti, kad bus stengiamasi visomis išgalėmis diplomatinį konfliktą išspręsti teisinėmis priemonėmis ir panaudojant „minkštąją galią“. Tiesa, nesugebėjimas susitvarkyti su nedidelės Pietų Amerikos valstybės vadovo ambicijomis apskritai būtų menka problema, jei ekstradicijos vengiantis J. Assange’as nebūtų laikomas laisvo žodžio skleidėju visame pasaulyje, su kuriuo nori susidoroti Vašingtonas.
Oficialių kaltinimų nėra
J. Assange’as vengia apklausos Švedijoje, nes oficialusis Stokholmas nepasižada neišduoti jo Jungtinėms Valstijoms. Tačiau Švedijos įstatymai neleidžia duoti tokių įsipareigojimų. Pažadas neišduoti J. Assange’o JAV pažeistų ne tik nacionalinę Švedijos teisę, bet ir tam tikrus tarptautinės teisės įsipareigojimus. Be to, „Wikileaks“ įkūrėjui oficialūs kaltinimai net nėra pareikšti – J. Assange’as tik vieną kartą bendravo su Švedijos teisėsauga, o pareikšti oficialius kaltinimus asmeniui, laukiančiam ekstradicijos proceso, neleidžia švediški įstatymai.
Dar įdomesnė situacija dėl JAV požiūrio į susiklosčiusią situaciją. Nors daugiausia nuostolių dėl „Wikileaks“ paviešintų pokalbių, dokumentų bei filmuotos medžiagos patyrė būtent JAV, jokio oficialaus arešto orderio J. Assange’o vardu išduota nebuvo. Atrodo, kad JAV stengiasi atsiriboti nuo šios bylos. Baltųjų rūmų atstovas Joshas Earnestas teigė, kad JAV prezidentas Barackas Obama patikino, jog J. Assange’o byla yra Švedijos, Jungtinės Karalystės ir Ekvadoro reikalas. JAV Valstybės departamento atstovė Victoria Nuland teigė, kad „Wikileaks“ įkūrėjas, kurdamas konspiracijos teorijas apie jį persekiojantį Vašingtoną, siekia nukreipti dėmesį nuo seksualinės prievartos bylos, kurioje jis yra įtariamasis.
Galiausiai JAV nebeturi tikslo persekioti J. Assange’o. Jei norėta politiškai susidoroti, tai jau buvo padaryta suteršiant jo reputaciją kaltinimais dėl seksualinės prievartos. „Wikileaks“ įkūrėjo įkalinimas JAV būtų beprecedentis įvykis, mat J. Assange’as Jungtinių Valstijų teritorijoje neįvykdė nė vieno nusikaltimo. Toks Vašingtono poelgis leistų autoritariniams Maskvos ar Pekino režimams panašiu principu persekioti žurnalistus visame pasaulyje, tad galima tikėtis, jog oficialusis Vašingtonas nesiims konkrečių veiksmų prieš J. Assange’ą. Tiesa, JAV teisiamas kareivis, perdavęs informaciją „Wikileaks“.
Paaiškėjus, jog dėl slaptų dokumentų paviešinimo gyvybių neteko Afganistane ir Irake su JAV kariais bendradarbiavę civiliai, „Wikileaks“ platinama informacija jau sulaukė neigiamų atsiliepimų. Pagrindinis „Wikileaks“ dokumentų viešintojas JAV – dienraštis „The New York Times“ – atsisakė užsiimti tokia veikla dėl nenoro kenkti diplomatinei šalies veiklai, o nemaža dalis grupių, kovojančių už žmogaus teises, nusisuko nuo J. Assange’o dėl jam pareikštų įtarimų prievartavimu.
„Wikileaks“ įkūrėjo sukeltas diplomatinis cunamis daugiausia naudos išpešti padės nebent Ekvadoro prezidentui R. Correai. 14 mln. gyventojų turinčio Ekvadoro vadovas gali tapti vienu įtakingesnių Lotynų Amerikos politikų, tačiau turint omenyje, jog R. Correos valdoma šalis yra ekonomiškai priklausoma nuo Vašingtono, kyla klausimas, ar politinės galios siekis nekainuos per daug.
Dabartinė situacija nenaudinga ir Londonui bei Stokholmui, kurių priešiški veiksmai J. Assange’o atžvilgiu būtų traktuojami kaip siekis susidoroti. Vis dėlto galima tikėtis, kad abi šalys sieks įrodyti teisės viršenybę ir naudodamos diplomatinį nei politinį spaudimą sugrąžins J. Assange’ą į teisėsaugos rankas. Tuo tarpu paties „Wikileaks“ įkūrėjo likimas lieka neaiškus – nors Ekvadoras ir suteikė jam prieglobstį, dėl arešto grėsmės neįmanoma palikti ambasados teritorijos, tad 41 metų Australijos pilietis jau dabar gyvena kalėjimo sąlygomis. Pastarojo diplomatinio konflikto metu Vengrijos disidentui Jožefui Mindsentui gavus politinį prieglobstį JAV ambasadoje komunistų kontroliuojamoje Prahoje, jam teko ten praleisti net 15 metų.
