Pirmadienį daugiau nei 1 500 Panevėžio miesto ir daugiau nei 200 rajono abiturientų laikė privalomą lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą. Vienus temos pradžiugino, kiti mano, kad jos buvo gana sunkios. Tačiau „Sekundės“ kalbinti abiturientai tikisi gerų rezultatų.
Po egzamino abiturientai su draugais aptarė temas ir kaip sekėsi. U. Mikaliūno nuotr.
Nuo juoko iki kasdienybės grožio
Laikydami tiek valstybinį, tiek mokyklinį brandos egzaminą, moksleiviai turėjo parašyti rašinį. Buvo galima pasirinkti iš keturių temų, remiantis tam tikrais autoriais. Samprotavimo rašiniui pasiūlytos dvi temos „Kaip keičiasi inteligento vaidmuo visuomenėje?“ ir „Ką gali juokas?“, o literatūriniam rašiniui – „Prarastos tėvynės ilgesys Lietuvos literatūroje“ ir „Kasdienybės grožio pajauta lietuvių literatūroje“.
Juozo Miltinio gimnazijos abiturientas Vilius Birbilas po egzamino manė, kad sekėsi neblogai. Jis rinkosi temą apie juoką. Ją rašant reikėjo remtis Baliu Sruoga, Mariumi Ivaškevičiumi, Jurgiu Savickiu.
„Manau, kitos temos buvo sunkios. O rašyti apie juoką man buvo ganėtinai lengva“, – sakė vaikinas.
Kaip teigia abiturientas, lietuvių kalba nėra geriausiai jo mokamas dalykas, tačiau ir neprasčiausias. Tad už egzaminą tikisi gauti ne mažiau kaip 50 balų.
„Manau, kad pasisekė. Temos maloniai nustebino, nes tikėjausi sudėtingesnių. Rašiau apie juoką, autoriai žinomi ir galėjau jais laisvai remtis“, – kalbėjo J. Miltinio gimnazijos abiturientė Domilė Kupčiūnaitė.
Kita samprotavimo tema – apie inteligento vaidmenį – merginai pasirodė gerokai sudėtingesnė.
„Perskaičiau ir neįsivaizdavau, kas tai galėtų būti. Iš karto linkau prie juoko temos“, – pasakoja ji.
Mergina sako rengdamasi egzaminui, kad geriau atsimintų, prieš naktį pasiskaičiusi pagrindinius autorius ir ramiai miegojusi. Kineziterapiją ketinančios studijuoti abiturientės trečiadienį laukia dar vienas egzaminas.
Tos pačios gimnazijos abiturientė Toma Černauskaitė rinkosi literatūrinį rašinį apie tėvynės ilgesį ir rėmėsi Antano Škėmos, Salomėjos Nėries kūryba. Ši tema merginai pasirodė patrauklesnė. Ji prisipažino dar tiksliai nežinanti, kur studijuos.
Tomui Jaraminui patraukliausia pasirodė samprotavimo tema apie inteligentus. Jis tvirtina tikėjęsis kiek kitokių temų, tačiau sekėsi gerai. Vaikino penktadienį dar laukia paskutinis – matematikos – egzaminas.
Juozo Balčikonio gimnazijos abiturientas Andrius Misiūnas mano, kad parašyti samprotavimo rašinį jam sekėsi. Vaikinas pasakoja iki egzamino likus dviem dienom peržvelgęs visus svarbiausius kūrinius. Baigęs rašyti anksčiau, nei buvo skirta, jis tvirtino žinantis padaręs vieną faktinę klaidą, bet manė, kad tai neturės daug įtakos rezultatams. Andrius rinkosi temą „Kaip keičiasi inteligento vaidmuo visuomenėje?“
„Daug lengvesnė, nes apie juoką nesugalvojau jokių teiginių“, – po egzamino sakė A. Misiūnas.
Jis tvirtino manęs, kad jei nebus priimtinos literatūrinės temos rašiniui, pasirinks samprotavimo rašinį. Pastarasis paprastesnis. Abituriento manymu, ir literatūrinio rašinio tema apie tėvynės ilgesį neatrodė sunki, tačiau suabejojo savo jėgomis ir nesiryžo jos imtis.
Daug kalbėjo
J. Balčikonio gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Rita Miknevičienė mano, kad temos nebuvo sunkios. Tiesa, tikslių jų formuluočių mokytoja dar nežinojo. Išėję iš egzamino jaunuoliai buvo susijaudinę ir dažnas prisiminė tik savo temą.
„Žinoma, man, kaip mokytojai, atrodo, kad tos temos nėra sunkios, nes kalbėta, nagrinėta, visi autoriai aptarti, bet vaikams per egzaminą atsiminti trisdešimt du autorius vis tiek yra sunkoka. Nelengva ir apmąstyti viską, ir pasirinkti temą“, – sakė pedagogė.
Mokytojos teigimu, tiems, kurie gerai mokosi, kurie daug mąsto, yra atsakingi, egzaminas turėjo būti lengvas.
„Visą laiką savo mokiniams sakau: reikia tiesiog mokytis ir negalvoti, nespėlioti, kas bus“, – apie tikėtinas temas kalbėjo R. Miknevičienė.
Pasak jos, manyti, kad jei metai, kaip pernai, buvo Kristijono Donelaičio, tai ir turėtų būti tokia tema, o paskui nusivilti, kad jos nebuvo, gali būti labai skausminga.
„Dabar, kai klausausi temų, galvoju, kad vienam rašiniui esame gal ir neblogai pasirengę, nes aptarėme tėvynės ilgesį lietuvių literatūroje. Tikrai labai daug apie tai kalbėjome“, – tvirtino pedagogė.
Rašiniui apie tėvynės ilgesį nurodytų autorių kūriniai mokykloje išsamiai nagrinėjami.
„Pavyzdžiui, Antaną Škėmą bent jau mano dvyliktokai pamėgo. Tai sudėtingas romanas, bet labai modernus. Jauniems žmonėms įdomu skaityti, aptarti modernų romaną“, – sako ji.
Mokytojos teigimu, antrosios autorės – Salomėjos Nėries – biografija abiturientams turėjo būti įdomi, ypač tiems, kurie domisi istorija. Jos manymu, poetės dalyvavimas 1940-ųjų įvykiuose – iš karto S. Nėris pasidaro lyg ir suprantama, nes gali jos eilėraščius susieti su poetės gyvenimu.
„Manau, kad dauguma ir kabinosi už šio rašinio, nes autoriai buvo aiškūs“, – svarstė ji.
Praėjo sklandžiai
Tiek mieste, tiek rajone lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas praėjo ramiai. Panevėžio miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Akvilija Aleliūnienė sako, kad egzaminas vyko sklandžiai. Visi abiturientai atvyko laiku, turėjo reikiamus dokumentus.
Kad išlaikytų valstybinį brandos egzaminą, kandidatas turi surinkti ne mažiau kaip 30 procentų galimų surinkti taškų. Mokyklinio brandos egzamino įvertinimas – balas – parašomas pagal taškų ir balų atitikties lentelę, kurią įsakymu tvirtins Nacionalinio egzaminų centro direktorius po 9 darbo dienų, skirtų kandidatų rašiniams įvertinti. Šią savaitę – trečiadienį ir penktadienį – abiturientų dar laukia biologijos ir matematikos valstybiniai egzaminai.
U. Mikaliūno nuotr.:
Daiva SAVICKIENĖ
