Lietuvos Vyriausybės pasirašytoje sutartyje su lenkų kompanija „PKN Orlen“
nepalikta galimybės peržiūrėti nustatytą „Mažeikių naftos“ akcijų paketo kainą.
Lenkų kompanija teisėtai nutraukti sandorį gali vieninteliu atveju – jei tam
leidimo nesuteiktų Europos Komisija. Tai tvirtino buvęs ūkio ministras,
parlamentaras Kęstutis DAUKŠYS.
Nors po „Mažeikių naftos“ kompanijoje kilusio gaisro randasi vis daugiau
abejojančiųjų, ar sandoris bus įgyvendintas toks, dėl kurio buvo suderėta, K.
Daukšys teigė neturįs pagrindo tuo netikėti.
Kol kas Lietuvai tenka lopyti spragas, atsiradusias dėl perpus sumažėjusių
„Mažeikių naftos“ apsukų. Didžiausių Lietuvos degalinių tinklų degalinėse
pradėjo trūkti suskystintų dujų. Be to, ėmė stigti stogų dangai ir keliams
tiesti naudojamo bitumo.
„Mažeikių nafta“ pradėjo derybas su draudikais dėl gaisro padarytų nuostolių
kompensavimo. Skelbta, kad nuostoliai gali siekti iki 131 mln. litų. Dėl to
maždaug 105 mln. litų gali sumažėti šių metų bendrovės grynasis pelnas.
„PKN Orlen“ iš Vyriausybės už maždaug 2,3 mlrd. litų ketino pirkti 30,66
procento „Mažeikių naftos“ akcijų. Pagal Vyriausybės ir „PKN Orlen“ šių metų
birželį pasirašytą sutartį sandorį numatyta baigti iki 2007-ųjų kovo 31 dienos.
Šalims sutikus terminas gali būti pratęstas.
Nors Lenkijos spauda šią savaitę pranašavo perversmą „PKN Orlen“ valdyboje,
po kurio esą galėjo nelikti sandorį su „Mažeikių nafta“ kuruojančių pareigūnų,
to neįvyko. „PKN Orlen“ valdybos sudėtis po įvykusio stebėtojų tarybos posėdžio
beveik nepasikeitė. „PKN Orlen“ valdybos pirmininkas Igoris Chalupecas anksčiau
pareiškė, kad „Mažeikių naftos“ perėmimą koncernas užbaigs 2007-ųjų pirmą
ketvirtį.
– Kartu su „PKN Orlen“ atstovais sėdėjote prie derybų stalo. Ar tuomet lenkai
nereiškė pretenzijų, kad įvardyta „Mažeikių naftos“ kaina – per didelė?
– Dabar galioja ta kaina, dėl kurios buvo suderėta. Negali būti pareiškimų,
kad kaina per didelė, kai derybos jau įvykusios. Suprantama, kiekvienas pirkėjas
siekia ją sumažinti. Tam ir buvo deramasi, kad Lietuva išsiderėtų kuo palankesnę
kainą. „PKN Orlen“, žinoma, stengėsi, kad būtų priimtos jai palankesnės
sąlygos.
– Ar sutartyje su „PKN Orlen“ buvo numatyta galimybė iškilus tam tikroms
aplinkybėms persiderėti dėl kainos?
– Žinia, lenkai dėl „Mažeikių naftos“ akcijų pirkimo turi pasirašę dvi
sutartis. Lietuvos Vyriausybės sutartyje su lenkų kompanija nėra palikta
galimybės peržiūrėti kainą. Ar tokios galimybės nėra kitoje sutartyje – lenkų ir
„Jukos“ kompanijos, reikėtų klausti paties „PKN Orlen“. Tačiau Lietuvos ir lenkų
pasirašytai sutarčiai tai įtakos neturi.
– Ar Vyriausybės sutartyje su „PKN Orlen“ yra numatyti aiškūs saugikliai, kad
ši kompanija apskritai neatsisakytų ketinimų įsigyti „Mažeikių naftos“
akcijas?
– Sutartis galėtų būti nutraukta vieninteliu atveju – jei kompanijai „PKN
Orlen“ nebūtų suteiktas Europos Komisijos leidimas įsigyti Lietuvos naftos
perdirbimo įmonės akcijas. Kitų aplinkybių nėra.
– O jeigu lenkai vis dėlto apsigalvotų?
– Tada reikalai persikeltų į Tarptautinio arbitražo teismą – ten būtų
kovojama dėl kompensacijos.
– Kaip vertinate sandorio su „PKN Orlen“ sėkmingos baigties galimybes?
– Suprantu lenkų kompanijos vadovybės sprendimą atidėti akcijų pirkimo datą.
Reikia laiko, kad būtų galima tiksliai įvertinti „Mažeikių naftai“ padarytus
nuostolius, kitus su tuo susijusius dalykus. Tikiuosi, lenkai vis dėlto priims
teigiamą sprendimą – įsigis akcijų paketą. „PKN Orlen“ visada rodė norą tai
padaryti.
Tačiau reikia nepamiršti, kad yra kompanijų iš Rusijos, nesuinteresuotų, kad
sandoris įvyktų. Dėl to būtina išsiaiškinti, ar gaisras „Mažeikių naftoje“ iš
tikrųjų kilo tik dėl techninių priežasčių, ar vis dėlto kas nors prie to pridėjo
ranką. Atsakyti į šį klausimą dabar labai svarbu.
Jei taip atsitiko, kad mūsų tarnybos nesugebėjo užtikrinti saugumo –
vadinasi, Lietuva ekonomiškai apskritai nėra saugi. Suprantama, Vyriausybė ir
saugumo tarnybos turėjo padaryti viską, kad neįvyktų kas nors panašaus.
– Ar norite pasakyti, kad galimos grėsmės ekonominiam saugumui buvo tinkamai
neįvertintos?
– Nenoriu to pasakyti. Atlikus tyrimą turėtų būti atsakyta į šiuos
klausimus.
– „PKN Orlen“ iš karto po gaisro pradėjo svarstyti diversijos galimybę,
tačiau tokias prielaidas „Mažeikių naftos“ atstovai neigia.
– Pakanka prisiminti įvykių eigą. Ji bet kuriam logiškai mąstančiam žmogui
sukeltų tam tikrų įtarimų. Lietuvos Vyriausybei pasirašius sutartį su „PKN
Orlen“, staiga nutinka avarija naftotiekyje „Družba“. „Mažeikių nafta“ lieka be
naftos iš Rusijos.
Lenkų kompanijai įteikus prašymą Europos Komisijai, kad ši išduotų leidimą
įsigyti „Mažeikių naftą“, netrukus vėl įvyksta technine pavadinama avarija – šį
kartą Lietuvoje. Mes visi žinome, kaip veikia tam tikros Rusijos valstybinės
įmonės. Tiesa, negaliu tvirtinti, kad tai susiję būtent su jomis.
– Jei žaliava iš Rusijos Lietuvos ir toliau nepasieks, kaip tai gali paveikti
kuro kainas?
– Degalų kainą lemia pasaulinė rinka. Galima prisiminti: kol nafta buvo
gabenama vamzdynu iš Rusijos, degalų kainos buvo aukštesnės, nei yra šiuo metu.
Žinoma, naftos tiekimas iš Rusijos būtų ekonomiškai naudingas pačiai „Mažeikių
naftai“.
Tačiau pamatėme, kad ši bendrovė sugebėjo apsirūpinti nafta iš kitų šaltinių.
Tai, matyt, ekonomiškai irgi pasiteisino, nešė įmonei pelną. Europoje galime
matyti daug pavyzdžių, kai naftos perdirbimo kompanijos sėkmingai dirba
atsigabendamos žaliavos jūra. Amerikiečiai didžiąją dalį naftos irgi atsigabena
jūra.
Alternatyvų turime. Būtingės naftos terminalas gali visiškai aprūpinti
medžiaga „Mažeikių naftą“. Pajėgumo pakanka.
– Tačiau kalbama, kad „Mažeikių naftos“ įrenginiai ne taip efektyviai
perdirba jūra atgabenamą žaliavą – palyginti su ta, kuri buvo atgabenama iš
Rusijos. Esą iš jūra atgabenamos naftos išgaunama mažiau šviesiųjų naftos
produktų.
– Žinoma, „Mažeikių naftos“ gamyklos technologija labiau pritaikyta rusiškai
naftai perdirbti. Niekas to nepaneigs. Žinoma, galbūt mūsų šalies gamyklai
nelabai tiktų Saudo Arabijos nafta. Tačiau galiu patvirtinti, kad iš Šiaurės
jūros siurbiama nafta sudėtimi yra panaši į tą, kuri gabenama iš Rusijos.
Galiausiai naftos galima atsigabenti ir iš kitų valstybių – pavyzdžiui,
Venesuelos. Tai technologiniai klausimai, „Mažeikių nafta“ juos jau sprendė ir,
manau, juos išspręs ir ateityje.
– Tačiau ar dėl to smarkiai neišauga gamybos kaštai?
– Reikia pabrėžti, kad „Mažeikių nafta“ yra pelningai veikianti bendrovė.
Jeigu įmonę reikėtų pertvarkyti, neabejoju, kad tai būtų padaryta. Vamzdynais
gabenamos naftos galbūt galima pigiau įsigyti, tačiau tai dar nieko
nereiškia.
– Ar ne per anksti Vyriausybė numatė už parduotas „Mažeikių naftos“ akcijas
gautus pinigus paskirstyti kompensacijoms už rublinius indėlius ir nekilnojamąjį
turtą? Kas bus, jei į valstybės kišenę tie pinigai nesubyrės?
- Manau, tai, kad Vyriausybė numatė atiduoti skolą gyventojams, yra geras
žingsnis. Ar tai padaryta ne per anksti? Jei sandoris su „PKN Orlen“ neįvyktų,
be abejo, tada iškiltų problemų. Tačiau lėšas reikia planuoti iš anksto.
Nemanau, kad Vyriausybė priėmė blogą sprendimą.
Rytis Masilionis
Nuotr.Suprantu lenkų kompanijos vadovybės sprendimą atidėti akcijų
pirkimo datą. Reikia laiko, kad būtų galima tiksliai įvertinti „Mažeikių naftai“
padarytus nuostolius, sakė Kęstutis Daukšys.
