Šiemet visuotinės švarinimosi akcijos „Darom“ dalyviai sulaukė siurprizo – miestas ir rajonas pasirodė gerokai mažiau apšnerkštas nei ankstesniais metais.
Narai apšvarino paplūdimį
Praėjusį šeštadienį mieste ir rajone baigėsi visą savaitę trukusi tradicinė visuotinė švarinimosi akcija „Darom“. Jos vadovas Karolis Sargūnas sako, kad mieste surinkta 10 tonų neorganinių ir 1,5 tonos organinių atliekų – iš viso 11,5 tonos šiukšlių.
Tai – beveik 10 kartų mažiau nei pernai. Tada buvo surinkta ir į sąvartyną išvežta apie 100 tonų šiukšlių. Tiesa, pernai buvo renkami ir lapai, šiemet – tik medžių, krūmų šakos. Tačiau akivaizdu, kad miestas buvo prišiukšlintas mažiau.
Vakar K.Sargūnas dar neturėjo duomenų apie rezultatus Panevėžio rajone, kur buvo tvarkomos 34 teritorijos.
Talkoje dalyvavę panevėžiečiai ir Paįstrio gyventojai šiais metais pirmą kartą atliekas rūšiavo.
Pasak K.Sargūno, šios akcijos tikslas – ne tik apšvarinti gamtą, bet ir pasistengti, kad kuo daugiau atliekų būtų perdirbta. Jo teigimu, iš 10 tonų surinktų neorganinių atliekų apie 70–80 procentų bus perdirbtos.
Preliminariais duomenimis, Panevėžyje švarinimosi talkoje dalyvavo apie 7 tūkstančius, rajone – daugiau nei 2 tūkstančiai gyventojų.
Savaitgalį Panevėžyje akcijos dalyviams teko paplušėti tik 4 teritorijose iš numatytų sutvarkyti 34. 30 teritorijų jau anksčiau sutvarkė Panevėžio moksleiviai su mokytojais.
Gyventojams teko pasidarbuoti tik Kultūros ir poilsio bei Skaistakalnio parkuose, Piniavos paplūdimyje ir A.Baranausko gatvės pušynėlyje.
Šiukšlės buvo renkamos ir po vandeniu. Į akciją „Darom“ įsijungę povandeninės medžioklės klubų „Neriam“ ir „Rykliukas“ narai kelias valandas valė „Ekrano“ marių paplūdimį.
Septyni vyrai iš vandens ištraukė senų padangų, plastikinių, stiklinių butelių, plastikinių maisto pakuočių ir net vakuuminę rūkytų dešrelių pakuotę.
Dugne jie aptiko ir įdomesnių daiktų. Narai ištraukė baltos spalvos moterišką rankinę, spėjama, kad dugne ji išgulėjo daug metų.
Jos viduje rastas 1999 metų kalendoriukas, bankrutavusios „Ekrano“ gamyklos darbuotojos pažymėjimas. Vyrai svarstė, kad rankinę į vandenį, matyt, švystelėjo vagis, prieš tai pasiėmęs jį dominančius daiktus.
Narai į krantą ištraukė ir vyriškų maudymosi kelnaičių, vaikiškų padangų.
Vyrai pasakojo, kad paplūdimio teritorijoje vanduo palyginti švarus. Daugiau šiukšlių jie rado tolėliau, kur renkasi žvejai.
Tarp ten ištrauktų daiktų dominavo plastikiniai buteliai ir alaus skardinės. „Ekrano“ marių užtvankos vandenyje narai aptiko ir kelias didžiules padangas, bet jų neįstengė iškelti.
Povandeninės medžioklės aistruoliai pernai valė Senvagės dugną. Jų teigimu, ten šiukšlių rado gerokai daugiau nei čia.
Prireikė guminių batų
Skaistakalnio parke kalbinti čia atliekas renkantys miesto savivaldybės darbuotojai sakė per gerą pusvalandį su maišais spėję apeiti jiems paskirtą nemažą teritorijos dalį. Šiukšlių jie rado mažiau nei tikėjosi.
Teisės skyriaus vedėja Daiva Svirelienė ir jos kolegos pasakojo surinkę po vieną kitą maišą plastikinių, stiklinių butelių, popierių. Tvarkdariai pastebėjo, kad gan užterštas Žagienės upelis.
Tie, kurie avėjo ilgaaulius guminius batus, brido į vandenį rinkti šiukšlių, kiti pasiėmė ilgas lazdas ir jomis gaudė vandenyje plūduriuojančias atliekas.
Kultūros ir poilsio parkas šeštadienį ūžė tarsi bičių avilys. Čia tądien plušantys politikai buvo pasipuošę savo partijų simbolika, maloniai šypsojosi būsimiems rinkėjams ir siūlė čia pat išvirtos karštos košės praalkusiesiems.
Didelį žmonių sambūrį jie panaudojo ir agitacijai skirti 1 procentą mokesčių savo partijoms.
Koše, tik nepartine, talkininkus vaišino ir Lietuvos šaulių sąjungos Ramygalos 11 kuopos kariūnai.
Kiti jų kolegos tuo metu kuopė parką.
Panevėžio kolegijos studentai, būsimieji aplinkosaugininkai, pasakojo, kad pernai ir ankstesniais metais parkas buvo kur kas labiau užterštas.
„Gal žmonės tapo sąmoningesni, o gal čia krizės pasekmės – sumažėjo vartojimas“, – svarstė jie.
Beje, vienas radinys studentus nustebino. Pakrūmėje jie aptiko muitininko švarką.
Jaunuolių nuomone, reikėtų surengti specialią pamiškių švarinimo akciją. Jie įsitikinę, kad ten darbo turėtų per akis.
Neprašė pinigų iš savivaldybių
K.Sargūnas neabejoja, kad tradicinės akcijos „Darom“ labai prisideda prie visuomenės kultūros ugdymo. Jis džiaugiasi, kad žmonės tapo sąmoningesni ir pilietiškesni – mažiau šiukšlina gamtą.
Akcijos organizatoriai kelia tikslą visuomenę išmokyti rūšiuoti šiukšles ir taip prisidėti prie aplinkos saugojimo.
Šiemet akcijos „Darom“ dalyviams buvo išdalyti dviejų spalvų maišai – juodi, į kuriuos jie dėjo netinkamas perdirbti šiukšles, ir mėlyni, kurie skirti popieriui, plastikui, skardinėms, stiklams, t. y. perdirbti tinkamoms atliekoms.
Pasak K.Sargūno, šiais metais iš savivaldybių neprašė pinigų šiukšlėms išvežti. Tai nemokamai apsiėmė padaryti bendrovė „Antraža“, perdirbanti atliekas.
Inga SMALSKIENĖ, Sekunde.lt
