Kol daugelis mokyklą baigusių jaunuolių svarsto, kokį studijų kelią pasirinkti ar kur ieškoti pirmojo darbo, brandos atestatą ką tik atsiėmęs Panevėžio Vytauto Mikalausko menų gimnazijos auklėtinis Nedas Venskūnas jau seniai gyvena visai kitokiu ritmu.
Jo dienotvarkėje – videografija, didžėjaus pultas, filmavimo aikštelės, scenarijų taisymai, kameros, montažas, kūrybiniai ginčai ir ilgos valandos ieškant žiūrovui emocijų sukeliančio kadro.
Vos prieš kelerius metus apie filmavimą kalbėjęs kaip apie didžiausią pomėgį, dabar panevėžietis jau vadovauja devynių žmonių techninei komandai ir kuria pirmąjį savo veiksmo filmą „Svetimi pinigai“.
Darbas, prasidėjęs nuo idėjos, parašytos ant popieriaus lapo, pamažu virsta pilnametraže istorija, kuri dienos šviesą turėtų išvysti jau šį rudenį.
„Esu tikrai laimingas, kad galiu tobulėti ir daryti tai, kas man labiausiai patinka“, – teigia jaunasis kūrėjas.
Iš noro kurti
Paklaustas, kada jo gyvenime atsirado kinas, Nedas nesako prisimenąs vieną stebuklingą akimirką. Tai buvo ilgas procesas.
Dar vaikystėje jam patiko kurti vaizdo įrašus, filmuoti, eksperimentuoti ir stebėti, kaip iš atskirų kadrų gimsta istorija.
Vėliau atsirado pirmoji kamera, o su ja – ir rimtesnis požiūris į kūrybą.
„Po truputį vis ką nors kurdavau, man tai tiesiog patiko. Kai nusipirkau pirmąją vaizdo kamerą, tada prasidėjo rimtesni darbai. Tobulėju ir kuriu iki šiol“, – pasakoja jis.
Didžiąją dalį žinių Nedas sukaupė savarankiškai. Mokėsi stebėdamas kitų kūrėjų darbus, bandydamas, klysdamas ir vėl pradėdamas iš naujo.
Tačiau svarbiu etapu vadina beveik trejus metus lankytą kūrybiškumo centre „Pragiedruliai“ veikiančią kino akademiją. Joje ne tik įgijo techninių žinių, bet ir dar labiau sustiprino norą sieti gyvenimą su kinu.
Pomėgis pradėjo uždirbti pinigus
Ilgą laiką filmavimas N. Venskūnui buvo tik tai, kas teikė didžiausią džiaugsmą.
Tačiau netrukus atsirado pirmieji užsakymai.
Paskui – ir supratimas, kad mėgstama veikla gali tapti profesija.
„Darydamas, kas man patinka, pastebėjau, kad žmonės pradėjo domėtis mano kūryba ir siūlyti rimtus darbus už pinigus. Tuomet supratau, kad reikia pereiti į kitą lygį“, – pasakoja N. Venskūnas.
Vis dėlto Nedas sako niekada nesivaikęs vien uždarbio.
„Kūryba man yra laisvė išreikšti savo mintis, savo sugebėjimus taip, kaip moku geriausiai. Neįsivaizduoju savęs be jos. Menas yra didelė mano gyvenimo dalis“, – prisipažįsta kūrėjas.
Vienas filmas – beveik metai darbo
Dabar visas Nedo dėmesys sutelktas į ambicingiausią projektą – veiksmo filmą „Svetimi pinigai“.
Scenarijų jis pradėjo rašyti dar prieš 2025-ųjų Kalėdas.
Tačiau parašyti istoriją – tik pati pradžia.
Paskui – vietovių, tinkamų filmui, paieškos, aktorių atrankos, filmavimo grafikai, techniniai sprendimai, montažas, garso takelis ir dešimtys kitų detalių, kurių žiūrovai ekrane dažniausiai nepastebi.
„Vienos idėjos gimsta per valandą, o kitos bręsta labai ilgai. Šio filmo scenarijų pradėjau rašyti dar prieš Kalėdas, o dabar vis dar yra filmavimo etapas. Vėliau laukia montažas ir kiti procesai. Filmą sukurti – labai ilgą kelią nueiti“, – pabrėžia N. Venskūnas.
Nors kasdieniuose filmavimuose jis dažniausiai dirba vienas, kuriant kiną vieno žmogaus neužtenka. Anot Nedo, filmas yra komandinis darbas.
Prie „Svetimų pinigų“ dirba devynių žmonių techninė komanda, neskaičiuojant aktorių.
Scenarijus popieriuje ir realybė
Nedas juokiasi, kad parašyti scenarijų yra bene lengviausia ilgo proceso dalis. Tikrieji iššūkiai prasideda tada, kai reikia jį įgyvendinti.
Kartais planus sugriauna oras. Kartais paaiškėja, kad kai kurių scenų tiesiog neįmanoma nufilmuoti taip, kaip buvo įsivaizduota.
Tada tenka ieškoti kitų sprendimų.
„Scenarijus popieriuje yra viena, bet kai reikia jį įgyvendinti, kyla įvairiausių iššūkių. Esame ne kartą perkėlę filmavimą dėl oro ar keitę scenarijaus detales“, – pasakoja Nedas.
Tačiau būtent tai, pasak jo, ir yra viena įdomiausių kino kūrimo dalių.
Įvertino kino profesionalai
Nors N. Venskūnas dar tik pradeda kūrybinį kelią, panevėžiečio darbų sąraše jau ne vienas rimtas projektas.
Didžiausiu ir kol kas reikšmingiausiu jis vadina dokumentinį filmą „Paskutiniai metai kartu“, kurtą drauge su režisieriumi Ugniumi Jačausku, montažo režisiere Urte Zabarskaite, o šio darbo vadovas buvo „Pragiedrulių“ kino akademijos iniciatorius, režisierius Laurynas Valkiūnas.
Filmas pasakoja apie dvyliktokų paskutinius metus mokykloje – laiką, kupiną laukimo, pokyčių, atsisveikinimų ir naujos gyvenimo pradžios nuojautos.
Pasak Nedo, ši tema palietė ne tik filmo herojus, bet ir pačius kūrėjus.
„Šis filmas apie dvyliktokų paskutinius metus kartu yra labai jausmingas ir man šiuo metu atrodo stipriausias filmas, kurį teko kurti“, – sako jis.
Idėja gimė režisieriui Ugniui Jačauskui, pasiūliusiam dokumentuoti dvyliktokų kasdienybę per visus mokslo metus.
Netrukus buvo gautas leidimas filmuoti mokykloje ir prasidėjo ilgas kūrybinis procesas.
„Tai buvo unikali idėja. Filmavome dvi dvyliktokų klases, jų pamokas, įvairias veiklas“, – pasakoja Nedas.
Kruopštus komandos darbas neliko nepastebėtas.
Prie dokumentinio filmo kaip montažo režisierius dirbęs N. Venskūnas nacionaliniame kino festivalyje „Aurora“, kuriame renkami įsimintiniausi jaunosios kartos filmai, buvo įvertintas geriausio montažo režisieriaus apdovanojimu.
Jauniesiems kūrėjams toks apdovanojimas tik patvirtino, kad nuoširdžiai papasakotos istorijos gali paliesti tiek žiūrovus, tiek kino profesionalus.
Kūryboje svarbiausia ne kamera
Netrūksta diskusijų, kokios technikos reikia geram filmui. Tačiau Nedas įsitikinęs: brangi kamera dar negarantuoja gero kino.
„Vienareikšmiškai – kūrybiškumas ir įgūdžiai yra svarbiau. Technika antrame plane. Svarbiausia – aiški vizija“, – pabrėžia jaunasis kinematografas.
Nors filmuoja jau penkerius metus, vaikinas sako vis dar kasdien besimokantis.
„Man patinka ieškoti naujų būdų, naujų sprendimų. Todėl dar nemanau, kad esu atradęs vieną konkretų savo braižą“, – svarsto kūrėjas.
„Padarykite kaip Holivude“
Dirbant su klientais, anot Nedo, pasitaiko ir šypseną keliančių situacijų. Kartais žmonės ateina turėdami labai aiškią viziją, bet visa tai įgyvendinti turint ribotą biudžetą nėra paprasta.
Būna, kad klientai nori rezultato kaip Holivude. Dažniausiai pavyksta rasti kompromisą.
Vis dėlto N. Venskūnui yra tekę atsisakyti užsakymų.
„Jeigu matau, kad mūsų vizijos visiškai nesutampa, kartais geriau sąžiningai atsisakyti darbo“, – tvirtina N. Venskūnas.
Kinas prasidėjo nuo muzikos
Nors šiandien Nedas filmuoja, pirmoji jo meilė buvo muzika.
Profesionalių menininkų jo šeimoje nėra, bet N. Venskūnas įsitikinęs, kad būtent tėtis padėjo pagrindus jo kūrybiniam keliui.
Vaikystėje muzikos mokyklą lankęs tėtis vieną dieną nusprendė ir aštuonmetį sūnų nuvesti į muzikos pamokas. Šiandien Nedas pripažįsta, kad būtent šis sprendimas galėjo lemti jo ateitį.
„Net neįsivaizduoju, ar būčiau susidomėjęs menu“, – svarsto pašnekovas.
O Vytauto Mikalausko menų gimnazijoje Nedas ketverius metus mokėsi garso režisūros specialybės.
Dabar jis ne tik filmuoja, bet ir didžėjauja, ir kuria muziką.
„Suprasti garsą kine yra labai svarbu. Muzika ir garsas dažnai sukuria ne mažiau emocijų nei pats vaizdas“, – teigia kūrėjas.
Panevėžys – gera pradžia
Šiemet mokyklą baigęs N. Venskūnas į ateitį žvelgia su dideliu entuziazmu. Jis sako, kad prieš akis – visas gyvenimas, kupinas idėjų, planų ir svajonių.
Artimiausias tikslas – plėsti filmavimo veiklą ir tobulėti.
„Svarbiausia – daryti tik tai, kas man patinka labiausiai“, – sako Nedas,
Nors gimtajame Panevėžyje jaučiasi gerai, vaikinas dairosi plačiau.
„Panevėžys yra puikus miestas kurti. Bet norint pereiti į dar aukštesnį lygį, tenka žvalgytis į didesnius miestus. Ten daugiau galimybių, tačiau ir didesnė konkurencija“, – supranta pašnekovas.
O didžiausia jo svajonė susijusi ne su miestu. Ji susijusi su kinu.
„Norėčiau dirbti didelio biudžeto veiksmo filme kaip operatorius“, – prasitaria Nedas.
Kol kas ši svajonė dar prieš akis.
Tačiau žvelgiant į tai, kiek atkaklumo ir kantrybės panevėžietis jau skyrė tam, ką daro, tikėtina, kad tai tik dar vienas kadras ilgame filme, kurį Nedas pradeda kurti.
