Nemokamo gydymo nėra. Visos medicinos paslaugos kainuoja, o kai kurios net labai brangiai.
Draustiems gyventojams savos piniginės praverti dažniausiai nereikia – už jų gydymą sumoka Valstybinė ligonių kasa. Tačiau kartais dėl neapdairiai žengto žingsnio ar nusikalstamo poelgio iš savo kišenės gali tekti sumokėti už kito, nukentėjusio asmens, gydymą.
Išreikalauja iš kaltininkų
Kaip teigia Panevėžio teritorinės ligonių kasos vyriausioji specialistė Aušra Vitkevičienė, už nukentėjusiųjų gydymą moka ligonių kasos, tačiau šiuos pinigus vėliau išsireikalauja iš sužalojimo kaltininkų.
Kasmet į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą iš asmenų, padariusių žalą kitų sveikatai, surenkama vis didesnė suma. Kiti žmonės dažniausiai sužalojami per neblaivių, asocialių asmenų sukeltas muštynes, buitinius konfliktus, eismo įvykius ar per kitokius nelaimingus atsitikimus.
Nusikaltimą padariusieji per nustatytą laiką privalo atlyginti žalą biudžetui. Vien pernai šalyje iš kaltųjų buvo išieškota ir į biudžetą sugrįžo beveik 6 milijonai litų. Anksčiau sugrąžintos sumos buvo mažesnės: 2012-aisiais – per 5 milijonus, 2011-aisiais – per 4 milijonus litų.
Bendrauja su policija
A. Vitkevičienė pažymi, kad Panevėžio teritorinės ligonių kasos veiklos zonoje situacija tokia pat kaip visoje šalyje. Pasak jos, vis dažniau iš kaltininkų tenka išreikalauti gydymui išleistus pinigus.
Šiemet, nors metai skaičiuoja dar tik antrą mėnesį, jau pradėta ne viena žalos išieškojimo procedūra. Keli eismo taisykles pažeidę ir pėsčiuosius perėjose sužaloję vairuotojai mokės už nukentėjusiųjų gydymą. Nemažas išlaidas patirs prie vairo neblaivus sėdęs ir per eismo įvykį žmogų sužalojęs vairuotojas. Jau pasitaikė ir buitinių konfliktų, po kurių vienas iš jo dalyvių gydytas ligoninėje. Ranką pakėlusiajam teks padengti gydymo išlaidas.
Panevėžio teritorinė ligonių kasa 2011 metais į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą sugrąžino daugiau kaip 480 tūkstančių, o 2012-aisiais – jau beveik 770 tūkstančių litų. Tikslūs praėjusių metų duomenys dar nežinomi, tačiau neabejojama, kad suma bus dar didesnė.
Per 2013 metus mažiausia išieškotos žalos suma buvo 40 litų – dėl nedidelio sveikatos sutrikdymo, o didžiausia – daugiau kaip 137 tūkstančiai litų už smarkiai nukentėjusio asmens gydymą.
Siekiant susigrąžinti lėšas, kurios buvo skirtos dėl kitų kaltės nukentėjusiesiems gydyti, glaudžiai bendradarbiaujama su teisėsaugos institucijomis.
„Mes gauname policijos komisariatų, prokuratūrų informaciją apie nusikaltimus žmogaus gyvybei, sveikatai, viešajai tvarkai, transporto eismo saugumui, kai nukentėjusieji gydomi biudžeto lėšomis“, – sako A. Vitkevičienė. Tokių pranešimų per metus sulaukiama apie 400–500.
Specialistės teigimu, apskaičiavus žalos dydį, reiškiamas civilinis ieškinys kaltininkams arba teikiama pretenzija draudimo bendrovei. Pavyzdžiui, per avariją sužaloto žmogus gydymo išlaidos gali būti išieškomos iš draudimo bendrovės arba iš eismo įvykio kaltininko.
Jeigu žmogų sužaloja nepilnametis, žalą turi atlyginti jo tėvai ar globėjai – jiems tenka sumokėti už nukentėjusiųjų gydymą.
Geriau nedelsti
„Jeigu atsitiko taip, kad tenka atlyginti žalą, naudingiausia tai daryti geranoriškai. Gavus pranešimą dėl žalos atlyginimo galima pasirinkti: arba iš karto pervesti visą reikalingą sumą, arba atvykti į ligonių kasą ir pasirašyti sutartį dėl žalos atlyginimo dalimis“, – pataria vyriausioji specialistė.
Pasak jos, sutartis gali būti sudaroma ne ilgiau kaip penkeriems metams, o konkretus žalos atlyginimo terminas nustatomas šalių susitarimu, atsižvelgiant į žalos dydį ar kitas aplinkybes.
Visais atvejais žalos dydis priklauso nuo sveikatos priežiūros paslaugų kiekio ir kainų.
Kai žalą padaro keli asmenys, jie atsako solidariai. Šis terminas nereiškia, kad žala atlyginama iš visų po lygiai ar vienodomis dalimis. Jei žala padaroma bendrais veiksmais, ligonių kasa įgyja teisę reikalauti atlyginti visą sumą iš bet kurio kaltininko.
A. Vitkevičienė primena, kad žala Privalomojo sveikatos draudimo biudžetui gali būti padaroma ir neteisėtai pasinaudojus Europos sveikatos draudimo kortele. Tai yra, kai asmuo, laikinai nuvykęs į bet kurią kitą Europos Sąjungos valstybę, prireikus medikų pagalbos, pateikia kortelę, nors tuo metu nėra draustas privalomuoju sveikatos draudimu. Situacija paaiškėja netrukus, tad Privalomojo sveikatos draudimo biudžeto išlaidas už gydymą taip pat teks atlyginti.
Vitalija JALIANIAUSKIENĖ
