Ilgiau nei pusmetį Sutvirtinimo sakramentui besirengusių paauglių tėvai būna šokiruoti, kai tikrinant žinias paaiškėja, kad jų atžalos tikėjimas negali būti įprasmintas. Tačiau ne mažiau šokiruoti prisipažįsta esantys ir kunigai, kai Sutvirtinimui rengtieji parodo visišką neišmanymą ir abejingumą. Pagrindinių tikėjimo tiesų nesuvokimas, gumos kramtymas ir mobiliųjų telefonų pypsėjimas per egzaminą dvasininkus verčia abejoti, ar Bažnyčiai reikia tokių katalikų.
Pakanka penkių balų
Pagal neseniai patvirtintą naują tvarką Sutvirtinimo sakramentas Lietuvoje teikiamas 16 metų sulaukusiems asmenims, seniau jį galėjo priimti pora metų jaunesni. Sutvirtinimo sakramentas reiškia tikėjimo pilnatvės įprasminimą. Sutvirtintas gali būti tik krikštytas, sąmoningai priėmęs Atgailos ir Komunijos sakramentus katalikas. Sutvirtinimo sakramentą teikia vyskupas arba jo įgaliotas kunigas.
Sutvirtinimo sakramentui tikintysis turi būti specialiai rengiamas. Dažnai tėvai būna klaidingai įsitikinę, kad norint pasirengti sakramentams pakanka lankyti tikybos pamokas mokykloje.
„Sekundės“ kalbinti dvasininkai pabrėžia, kad sakramentams rengiamasi per parapijas – kartą per savaitę reikia lankyti katechetų pamokėles.
Jas išklausiusiųjų laukia žinių patikrinimas, reikia išlaikyti 20 klausimų testą. Aukščiausias įvertinimas yra 10 balų, tačiau norint gauti sutvirtinamojo kortelę pakanka ir 5 balų.
Vaikai nesimoko
Pradėjus tikrinti pamokas lankiusiųjų žinias ir prasideda nesklandumai, keliantys ir tėvų, ir dvasininkų pasipiktinimą. Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios klebonas Petras Baniulis neslepia žinantis, kad tėvai piktinasi, jei kunigai vaiko žinias įvertina kaip nepakankamas Sutvirtinimo sakramentui priimti. Tačiau, pasak klebono, tokiu atveju kaltų nereikėtų ieškoti bažnyčioje.
„Nieko negalime padaryti, vaikai patys kalti, kad nesimoko“, – pabrėžė P.Baniulis. – Žinoma, taip tikrai negaliu pasakyti apie visus, tačiau labai daug vaikų nemoka net pagrindinių poterių, nesuvokia tikėjimo tiesų. Testai tikrai būna nesudėtingi, pavyzdžiui, reikia įrašyti trūkstamą poterių žodį. Dažnas negali to padaryti. Net gaila, kad negaliu parodyti, kokius testus mes gauname iš vaikų“.
Mobiliųjų neišjungia
Kaip sako Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios vikaras Saulius Černiauskas, keista dėl tokio nežinojimo būna dar ir todėl, kad sutvirtinimui besirengiantis paauglys jau būna priėmęs Atgailos ir Komunijos sakramentus, todėl katekizmą tikrai turėtų mokėti. „Neretai pasitaiko, kad vos vienoje kitoje pamokoje buvęs vaikas daugiau nebeateina, būna išbraukiamas iš sąrašo, o atėjus pavasariui tėvai piktinasi, kodėl atžala nepasirengė, – stebėjosi P.Baniulis. – Rankos nusvyra, kai net per vadinamąjį egzaminą vaikai neišspjauna kramtomosios gumos ir ne tik neišjungia mobiliųjų telefonų, bet ir siuntinėja žinutes“.
Klebonas sutinka, kad katekizmą galima išmokti kad ir atmintinai, tačiau liūdniausia ne dėl to: retas kuris supranta sakramentų esmę ir reikalingumą. Kalbėti apie dvasinį pasirengimą tada lyg ir nebėra prasmės. Tokia situacija verčia dvasininkus galvoti, kad sakramentai svarbūs tėvams, o ne juos priimantiems vaikams.
Vertina kaip „sutvarkymą“
„Sunku girdėti, kad neretai tėvai vaikų parengimą sakramentams vertina kaip „sutvarkymą“, tada norisi paklausti, ar ir karstą jau nupirkote, ir laidotuvėms parengėte, – pasakojo vikaras S.Černiauskas. – Keista, kai pamokėlių nelankiusio ir beveik nieko nemokančio vaiko tėvai prašo kaip nors „prastumti“. Bandome aiškinti, kad toks pavyzdys vaikams yra netinkamas, nes jie panašiai elgsis ir gyvenime“.
Gavę beviltiškai prastai atliktą testą kunigai pasakoja bandantys su jaunuoliu pasikalbėti, tačiau į klausimą, kodėl reikalingas Sutvirtinimo sakramentas, dažnai išgirsta atsakymą: „Tam, kad galėčiau „ženytis“ bažnyčioje“. Taip manančiuosius klebonas perspėja, kad tuoktis bažnyčioje gali ir nepriėmusieji Sutvirtinimo sakramento.
Dvasininkai tikina, kad nereikėtų kalbėti apie tai, jog pamokas vedantys katechetai nesudomina vaikų, nes tikrai nemažai yra tokių, kuriems įdomu ir kurių žinios puikios. „Nė vienas dėl prastų žinių nebūna išvarytas iš bažnyčios ir kurso kartoti visus metus jam tikrai nereikės, – patvirtino klebonas. – Vadinamąjį egzaminą galima bus išlaikyti vėliau ir Sutvirtinimo sakramentą priimti dar šią vasarą“.
Su didesniu sąmoningumu susiduria vikaras Saulius Černiauskas, Krikšto, Atgailos, Komunijos ir Sutvirtinimo sakramentams rengiantis suaugusius žmones. „Krikštijasi nebūtinai norintys tuoktis bažnyčioje, daug ateina tam suaugusių, dvasiškai subrendusių žmonių. Tiesa, nemažai būna ir tokių, kurie piktinasi, kad tėvai neatliko pareigos ir nepasirūpino sakramentais, – pasakojo vikaras. – Visus norinčius krikštyti ar priimti kitus sakramentus suaugusiuosius labai kviečiu nesibaiminti ir kreiptis į mūsų bažnyčią“.
Plačiau skaitykite birželio 21 d.
„Sekundėje“.
Birutė KRONIENĖ
G.Lukoševičiaus nuotr. „Nieko negalime padaryti,
vaikai patys kalti, kad nesimoko“, – pabrėžė P.Baniulis.
