Įspūdingoji Daniliškio liepų alėja Krekenavos krašte lankytojus sutinka atsinaujinusi.
Gyventojai raginami tapti alėjų detektyvais – jas aptikus, užregistruoti specialioje duomenų bazėje. Joje bus kaupiama informacija apie šiuos vertingus kraštovaizdžio elementus, jų istoriją, biologinę įvairovę ir pan.
Viena iš Panevėžio rajono garsenybių – Daniliškio liepų alėja – yra valstybės saugomas botaninis gamtos paveldo objektas.
Jos ilgis – 263 metrai, o pačioje alėjoje auga apie 360 mažalapių liepų.
Keletą pastarųjų metų siautusios vėtros alėjoje pridarė bėdų – aplaužė dalį jos medžių. Šiemet alėja sutvarkyta ir jos vaizdas vėl traukia lankytojus.
Alėjoje daugiau šviesos
Arboristų manymu, Daniliškio alėjos liepos skaičiuoja jau apie šimtą metų.
O tai reiškia, kad šis gamtos paveldas yra gerokai jaunesnis nei pati dvarvietė, kuri žinoma jau nuo XVI amžiaus pabaigos.
Visgi žinių, kas prieš šimtmetį sodino liepas, nėra.
Krekenavos regioninio parko Lankytojų centro administratoriaus Arvydo Svirkos manymu, sprendžiant pagal tai, kiek buvo pašalinta pavojingų medžių, alėjos būklė nebloga.
Iš daugiau nei 300 medžių, visiškai nupjauti teko vos kelis. Kitiems tik nugenėtos šakos, pakeltos ir prašviesintos lajos.
Pasak A. Svirkos, liepos yra greitai augantis, atsikuriantis medis ir labai tinkamas formuoti.
„Tikslas buvo į alėją įleisti daugiau šviesos. Nuo dirbamo lauko pusės prieš genėjimą šakos siekė netgi žemės paviršių. Dabar jos maždaug trijų metrų aukštyje. Gerokai šviesiau, o kitiems medžiams daugiau galimybių augti“, – pasakoja regioninio parko atstovas.
Susmulkintos šakos paliktos po medžiais kaip maistinė medžiaga jiems.
Dalis liepų surištos vienos su kita virve ne tik dėl tvirtumo. Į ją įpintas specialus kodas, nurodantis tvarkymo metus – žinia ateities arboristams.
Dvarą supo parkas su šaltiniais
Kiek gausiai lankoma Daniliškio alėja, duomenų nerenkama.
Pagal tai, kaip išmintas takelis, kuris niekada neužželia, matyti, kad ja dažnai vaikštoma.
Ši alėja turi dvigubą apsaugos statusą – ne tik gamtos paveldo objektas, bet ir auga Daniliškio dvaro parke, kuris yra nekilnojamoji kultūros vertybė.
Pats parkas šiuo metu, deja, apleistas, merdėja, o dvaro sodybos nelikę – išlikę tik dalis želdinių, pavienių ūkio pastatų.
Kadaise šis parkas terasomis leidosi į Nevėžio upę, o įšlaitėse tryško šaltiniai.
Kiek žinoma, parką puošė ir du garsaus kryždirbio Vinco Svirskio kūriniai – jo mediniai liūtai. Įvairiais laikotarpiais dvare šeimininkavo Mlečkos, Zavišos, Romanskiai.
XX amžiaus pradžioje dvarą valdė garsus tarpukario mokslininkas, inžinierius, mechanikas profesorius Platonas Jankauskas, kuris palaidotas savo žemėje pastatytoje koplyčioje.
Trečiame praėjusio amžiaus dešimtmetyje dvaro sodyboje stovėjo 15 pastatų.
Laukia „alėjų detektyvų“
Daniliškio liepų alėja buvo tvarkoma pasinaudojus Europos Sąjungos fondų parama.
Pasak A. Svirkos, Daniliškio liepų alėjos tvarkymas yra tik dalis tarptautinio projekto, kuriame dalyvauja šeši Latvijos ir Lietuvos partneriai. Bendra viso projekto vertė – beveik 750 tūkst. eurų.
Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijai, kuriai priklauso Krekenavos regioninis parkas, numatyta per 72 tūkst. eurų.
Alėjai sutvarkyti atseikėta 30 tūkst. eurų. Kitos lėšos atiteks edukacijoms, mokymams ir pan.
Iš šio projekto lėšų kuriama ir medžių alėjų duomenų bazė – gyventojai kviečiami tapti „alėjų detektyvais“ ir jas aptikus registruoti internete.
Tokioje alėjoje turėtų augti ne mažiau kaip dešimt medžių abiejose pusėse. Jie turi būti pasodinti linija vienodais atstumais ir ne mažiau kaip dviem eilėmis.
A. Svirkos teigimu, išimtinais atvejais, kai kalbama apie istorines alėjas, medžiai gali augti ir vienoje pusėje.
Nurodyti reikėtų artimiausią kaimą ar kitą objektą, kiek apytikriai medžių auga, kokios rūšies ar jie seni, ar jauni. Taip pat prašoma nufotografuoti alėją, medžių lapus ir atskirus objektus – dreves, grybus ir pan.
Jau dabar iš gyventojų ir savivaldybių yra gauta informacijos apie 76 medžių alėjas Šiaurės Lietuvoje, iš kurių 28 – Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijoje.
Rokiškio rajone užpildyta 11 anketų, Kretingos ir Šiaulių rajonuose – po 10. Savivaldybės taip pat neliko abejingos – suteikta informacija apie 15 medžių alėjų Zarasų bei 10 alėjų Akmenės rajonuose.
Panevėžio rajone kol kas pranešta tik apie dvi alėjas. Viena – pačioje Krekenavoje, netoli kapinių, kita – netoli Liberiškio tvenkinio.
Neabejojama, kad mūsų krašte jų yra gerokai daugiau.
