Plastikinių lentelių erai Panevėžyje artėja pabaiga. Paveldosaugininkų, architektų ir kitų žinovų teismui pateiktas Savivaldybės užsakymu parengtas miesto istorinės dalies specialusis planas turės apsaugoti, kad nesusipratėliai nebaigtų niokoti to, kas dar liko iš senojo miesto.
Tramdys nesusipratėlius
Plastikinių lentelių erai Panevėžyje artėja pabaiga. Paveldosaugininkų, architektų ir kitų žinovų teismui pateiktas Savivaldybės užsakymu parengtas miesto istorinės dalies specialusis planas turės apsaugoti, kad nesusipratėliai nebaigtų niokoti to, kas dar liko iš senojo miesto. Taip pat – ir prieš karą statytų medinių namukų centre.
Tačiau istorinę dalį turinčio saugoti plano rengėjai atlaidūs verslininkams – Savanorių aikštės pašonėje leista statyti net devynaukščius gigantus.
Kultūros paveldo departamento Panevėžio skyrius per šią savaitę žada išnagrinėti, kokį Panevėžio senamiestį įžvelgė istorinės dalies specialiojo plano rengėjai – dvi vilniečių įmonės. Už tokį darbą, turintį aiškiai nurodyti, kur kokio aukščio pastatus statyti ar kokiomis statybinėmis medžiagomis renovuoti senuosius, Panevėžys sostinės architektams sumokėjo 200 tūkst. litų.
Gigantams žalia šviesa
Nors paveldosaugininkai plano dar nė nepradėjo gerai skaityti, jau dabar neabejojama, kad susitarti dėl Panevėžio senamiesčio ribų ir jo apsaugos nebus paprasta.
Kultūros paveldo departamento Panevėžio skyriaus specialistai pripažįsta esantys apstulbinti planą braižiusių sostinės architektų kai kurių sprendimų.
Plane numatyta, kad Savanorių, Laisvės aikštėje negali būti statomi aukštesni nei keturių aukštų pastatai su mansarda. Tačiau greta jų esančiame trikampyje, ribojamame J.Basanavičiaus, Ukmergės gatvių ir Savanorių aikštės, kur šiuo metu įsikūręs prekybos centras, bankas ir automobilių stovėjimo aikštelė, planas nesudarytų kliūčių suręsti net devynių aukštų statinį.
Kultūros paveldo departamento Panevėžio skyriaus vadovas Arūnas Umbrasas svarsto, kam reikalinga saugoti miesto praeitį menantį centrą, jei jį leidžiama apstatyti moderniais gigantais.
Senamiestis išmėtytas dalimis
Specialusis planas apima 314,13 ha Panevėžio teritoriją. Tiek ploto įvardyta Aukštaitijos sostinės istorine dalimi, tai yra vietomis, iš kurių atpažįstamas Panevėžys. Numatyta saugotina teritorija nėra vientisa, o išsimėčiusi po miestą.
„Pagaliau Panevėžys turės nubrėžtas senamiesčio ribas. Turim nusistatyti taisykles, kaip mes jame gyvensime ir kaip tvarkysime paveldą – pradedant bažnyčiom, kapinėm ir baigiant pokario statybomis. Nebebus taip, kaip anksčiau, kad kas ką nori, tas tą daro – griauna, daužo, iš seno pastato daro modernų arba jį visiškai nušluoja“, – „Sekundei“ teigė Savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus specialistas Benjaminas Pučkis.
(…)
Visą Ingos KONTRIMAVIČIŪTĖS straipsnį skaitykite liepos 25 d. „Sekundėje“.
