Tiems, kurie mėgsta atostogauti aktyviai ir turiningai kultūros potyrių prisodrintuose didmiesčiuose, siūlome užmesti akį į šios vasaros mados ekspozicijų žemėlapį. Galbūt jis atves į dar vieną įspūdingą nuotykį.
Gegužės pradžioje prašmatniu mados elito pobūviu Niujorko Metropoliteno muziejuje atidaryta paroda „Pankai: nuo chaoso iki aukštosios mados“ („Punk: Chaos to Couture“) lankytojų laukia iki rugpjūčio 14 d.
Ekspozicijoje išsamiai iliustruota pankų kultūros įtaka šiuolaikinei madai nuo XX a. aštuntojo dešimtmečio iki šių dienų. Pankų judėjimas siejamas su dadaizmo ir postmodernizmo meno kryptimis. Parodos organizatoriams buvo svarbu perteikti šių estetinių įtakų sąsajas su mados tendencijomis. Jos atskleidžiamos daugiau nei šimte moteriškų ir vyriškų ansamblių iš gatavų drabužių ir aukštosios mados kolekcijų.
Septyniose ekspozicijos sekcijose galima išvysti Vivienne Westwood, Gianni Versace, Thomo Browne’o, Christopherio Bailey, Husseino Chalayano, Ann Demeulemeester, Alexanderio Mcqueeno, Miuccios Prados, Yohji Yamamoto, Garetho Pugho ir daugelio kitų dizainerių bei „Martin Margiela“, „Dior“, „Dolce & Gabbana“ ir kt. mados namų pankiška estetika sukurtų ansamblių.
Efektingus galvos apdangalus, puošiančius manekenus, ant kurių eksponuojami pankiškos mados atributai, kūrė Guido Palau. Parodą apkompanuoja ir mados kritiko Andrew Boltono knyga, iliustruota istoriniais pankų kultūros kadrais bei aukštosios mados fotografijomis.
Istorijos pėdsakais
Vakar Niujorko mados technologijos instituto muziejuje atidaryta nauja paroda „RetroSpective“, kurioje tyrinėjamos mados sąsajos su savo pačios istorija, lankytojų laukia iki lapkričio vidurio.
Nusistovėję praeities mados reiškiniai įkvepia žaibišku greičiu viena kitą keičiančias šiuolaikines tendencijas, o ne vieno dabartinio dizainerio estetinis braižas grįstas istorinės mados interpretacijomis: krinolinai, Viktorijos laikų mada, grandžas ir daugelis kitų ankstesnės ar vėlesnės praeities estetinių formų atgimsta naujausiose mados kolekcijose. Šis aktualus faktas ir inspiravo parodos organizatorius.
„RetroSpective“ eksponatai pasakoja mados istorijos sąsajas su kultūros istorija, mados dizaino – su istorinių kostiumų. Ekspozicijoje perbėgama per keletą istorinių epochų, per visus praėjusio amžiaus dešimtmečius ir išryškinamos praeities sąsajos su šiandiene mada.
Pavyzdžiui, suknelių su aukštu liemeniu užuomazgos slypi XIX a. pradžioje, o toks siluetas mados reiškiniu tapo XX a. antrajame dešimtmetyje, vėliau dar kartą atgimė Norman Norell ampyro vakarinėse sukniose. Parodoje pristatoma ansamblių iš skirtingų laikotarpių paralelė.
Tokiu principu dėliojami daugiau nei 100 parodos eksponatų – drabužiai, aksesuarai, tekstilės kolekcija, užbaigiama šiuolaikinių dizainerių XX a. pabaigoje sukurtų modelių: Annos Sui, Yoji Yamamoto, „Yves Saint Laurent“, Nicolas Ghesquière „Balenciaga“ bei A. McQueeno „Givenchy Couture“ mados namams.
Šokantys drabužiai
„Stephen Burrows: When Fashion Danced“ – iki liepos 28 d. Niujorko miesto muziejuje (Museum of the City of New York) eksponuojama garsaus amerikiečių dizainerio kūrinių retrospektyva. Stephenas Burrowsas – iš Naujojo Džersio kilęs modeliuotojas, aštuntajame dešimtmetyje vadintas šviesiausia Amerikos mados žvaigžde. Jis buvo pirmasis Amerikos juodaodis dizaineris, sulaukęs pasaulinės šlovės. Tačiau ne už tai, o už apibendrintą savo kartos įvaizdį S. Burrowsas vieną po kito pelnė reikšmingus apdovanojimus.
Parodoje išryškėja 1968–1983 m. sukurtas išskirtinis dizainerio braižas – energingos spalvos, metalizuoti audiniai, subtilūs siluetai, su kuriais žmogus jautėsi taip laisvai, kad galėjo šokti, – persismelkęs Niujorko naktinio gyvenimo dvasia.
S. Burrowso stiliaus esencija perteikta fotografijomis, piešiniais, autentiškais drabužių ansambliais, kurie kadaise buvo naujausias „Studio 54“ klubinėtojų mados klyksmas. Liza Minnelli, Diana Ross, Cher – tai tik keletas iš jo drabužiais vilkėjusių garsenybių sąrašo.
Davidas Bowie yra Londone
Iki rugpjūčio 11 d. Viktorijos ir Alberto muziejus laukia visų legendinės ekscentriškos popžvaigždės Davido Bowie gerbėjų. „David Bowie is“ – tai pirmoji didžiulė tarptautinė moderniosios kultūros ikonos retrospektyvos paroda, kurioje eksponuojami daugiau nei 300 penkis dešimtmečius trukusios karjeros atributų: fotografijos, filmai, koncertų įrašai, vaizdo klipai, scenos dekoracijos, instrumentai, teatrališki pasirodymų kostiumai ir mados ansambliai.
Tarp ekspozicijos objektų – ir įspūdingi albumo „The Rise and Fall of Ziggy Stardust and the Spiders From Mars“ (1972 m.) kostiumai, sukurti Freddie Burretti, ir mados fotografo Briano Duffy kadrai, ir t. t. Šalia sceninės veiklos simbolių galima išvysti asmeninių atlikėjo daiktų: dainų natų ir tekstų rankraščių, dienoraščių, eskizų ir t. t.
Ekspozicija organizuota ne pagal chronologiją (išskyrus pirmąją sekciją iš ankstyvųjų karjeros metų albumų, nuotraukų, dokumentų), o pagal tematikas: kostiumų, dainų rašymo, bendradarbiavimo su kitais menininkais sekcijos, užbaigiamos didžiulių ekranų erdve, kuriuose rodomi meniniams vaidinimams prilygstantys legendinio scenos dievaičio pasirodymai.
Kuratorių teigimu, „David Bowie is“ ekspocizija siekiama atskleisti šio visapusiško artisto bendradarbiavimą su vaizduojamųjų menų, garso, teatro, filmų kūrėjais bei drabužių dizaineriais ir išryškinti jo įtaką kultūrai, menui ir estetikai.
Naktinio siautulio padariniai
„Club to Catwalk: London Fashion in 1980“ – liepos 10 d. Londono Viktorijos ir Alberto muziejuje duris atversianti paroda veiks iki 2014 m. vasario. Kartu su Niujorko Metropolitene įsikūrusia pankų mados ekspozicija ji aukštins gatvės stiliaus įtaką aukštajai madai.
85 drabužių ir aksesuarų ansambliai, sukurti garsiausių to meto Londono dizainerių, pristatys charakteringiausių tuo laiku vyravusių įvaizdžių esenciją. Devintajame dešimtmetyje modeliuotojai kūrė įkvėpti siautulingo metropoliteno naktinio gyvenimo ir vyravusių aprangos kodų: fetišistinio, gotikinio, reiverių, vadinamojo „High Camp“ ir amžiaus pabaigos naujojo romantizmo.
Aukštosios ir klubinės mados sintezė suformavo naujas, minėtais įvaizdžiais paremtas mados kryptis, kurios netruko paveikti tarptautinę rinką. Jauni, eksperimentuoti nebijantys mados kūrėjai Betty Jackson, Katharine Hamnett, Wendy Dagworthy, Johnas Galliano, Vivienne Westwood, Paulas Smithas suformavo teatrališką Londono mados veidą, kuris nepaliovė stebinti net praėjus keliems dešimtmečiams.
Paryžiuje mada – iš vidinės pusės
„Kas slypi už siūlių. Nediskretiškas žvilgsnis į mados mechaniką“ („Behind the Seams. An indiscreet look at the mechanics of Fashion“) – taip skamba pikantiškos apatinių drabužių istoriją iliustruojančios parodos Paryžiaus dekoratyviųjų menų muziejuje (Musée des Arts Decoratifs) pavadinimas.
Liepos 4 – lapkričio 24 d. ekspozicijos lankytojai turi unikalią progą susipažinti su paslaptingais moterų ir vyrų apatinių drabužių elementais: muselės, krinolinai, korsetai, juosmens diržai, liemenėlės – šie įslaptinti aprangos atributai pagal epochos grožio kanonus paslapčia gražino kūno linijas ir formavo madingo silueto sampratą.
Kostiumo istorijos tyrinėtojai teigia, kad paslaptingoji kūno architektūra gyvuoja nuo XIV a. iki šių dienų. Tačiau figūros linijas formuojančių apatinių aukso laiku vadinamas XIX a. Tuomet iš banginio ūsų, lankų ir lankelių bei pagalvėlių buvo sukurta neįtikimų atradimų, kurie akimirksniu paslėpdavo tai, kas laikyta trūkumais, ir išryškindavo pranašumus. Iš šių paprastų medžiagų konstruojami mechanizmai daugeliui leido turėti maksimaliai tobulas kūno formas ir mėgautis madingais drabužiais. „Kas slypi už siūlių“ – pirmoji tokio pobūdžio paroda, atskleidžianti kostiumo istoriją iš vidinės pusės.
Raudonpadžių paradas Toronte
Pernai vasarą Londone rezidavusi avalynės dizainerio Christiano Louboutino 20 metų retrospektyvos paroda birželio 21 – rugsėjo 15 d. nusikels į Toronto „Design Exchange“ muziejaus ekspozicijų centrą. Tai dar viena proga įsisukti į įvairiausių modelių raudonpadžių karuselę ir išvysti avalynę, veikiau primenančią dekoratyvias skulptūras, o ne apavą. Vieni įdomiausių parodos eksponatų – batai, sukurti projektui „Fetish“ („Fetišas“) su kino režisieriumi Davidu Lynchu: 26 centimetrų aukščio puantai, bateliai permatomu kulnu ir t. t.
Ekspozicijoje atskleidžiama ir įdomių Ch. Louboutino gyvenimo faktų: kad jį vos devyniolikos ėmė samdyti garsūs mados namai „Dior“, „Chanel“ ir „Yves Saint Laurent“, kad avalynės kūrėjo profesiją jis buvo iškeitęs į aplinkos dizainerio, taip pat daug kitų pikantiškų biografijos detalių.
