Pabuvus tarptautinėse konferencijose visada tenka
išgyventi tam tikrą nusivylimą: kad ir kiek stengtumės kalbėti apie
profilaktinių tikrinimų bei vėžinių ligų ankstyvos diagnostikos svarbą,
statistiniai duomenys teigia, jog mūsų šalyje šlapimo bei lytinių organų vėžines
ligas vyrai užleidžia kur kas dažniau negu Vakarų Europos šalyse ar JAV.
Kodėl? Juk, rodos, turime visas ankstyvos diagnostikos ir šiuolaikinio gydymo galimybes. Problema ta, kad palyginti dar visai maža dalis žmonių lankosi pas gydytojus profilaktiškai pasitikrinti. Absoliuti dauguma sunerimsta tik tada, kai ima varginti sunkoki negalavimai. O tai dažniausiai rodo, kad liga pažengusi jau gana toli ir gydymas nebegali būti pakankamai veiksmingas.
Norėčiau pabrėžti: jei žmogus jaučiasi palyginti gerai, anaiptol dar negalima teigti, kad jis yra sveikas. Kiekvienam vyrui, sulaukusiam 45 metų, net ir neturinčiam jokių nusiskundimų, būtina vieną kartą per metus pasitikrinti pas urologą ir atlikti PSA (prostatos specifinio antigeno) tyrimą. Šis antigenas randamas kraujyje, ir jo kiekis bei kitimo dinamika yra itin reikšminga ankstyvai prostatos vėžio diagnostikai.
Ypač atidžiai tirti ir stebėti reikėtų tuos pacientus, kurių šlapime buvo surasta eritrocitų (raudonųjų kraujo kūnelių). Dažnai tai gali būti ir paprasto šlapimo pūslės uždegimo simptomas. Tačiau jokiu būdu negalima suversti visos kaltės būtent jam, ypač tada, kai žmogus neturi daugiau jokių nusiskundimų (skausmų šlapinantis, maudimo apatinėje pilvo dalyje).
Tokiu palyginti nereikšmingu simptomu dažnai “prabyla” ir inkstų ar šlapimo pūslės piktybinės ligos. Todėl, jei gydytojas, paskyręs gydymo kursą, rekomenduoja dar kartą apsilankyti pas specialistą bei pakartoti tyrimus, kai tas gydymo kursas bus baigtas, labai rekomenduočiau taip ir daryti, o nenumoti ranka net ir tada, jei visi simptomai jau seniai išnyko.
Dauguma vyrų šlapimo ir lytinės sistemos vėžinių ligų dabar gali būti sėkmingai gydomos, jei tik procesas nėra toli pažengęs. Tačiau net ir pati moderniausia medicina niekuo nepadės, jei žmogus savo sveikata laiku nesusirūpins pats.
Arūnas Želvys, medicinos mokslų daktaras, urologas
