Už tai, kad statybvietėje Senamiesčio gatvėje atkasti protėvių kaulai būtų tinkamai palaidoti, kryžiaus kelius nuėjusią gatvės bendruomenę dabar pašiurpino valdininkai: jie neleido kapinaičių pažymėti bent simboliniu ženklu.
Senamiesčio g. gyventojai neabejoja: jei ne jie, į Panevėžį nebūtų suvažiavę archeologai, nes vietoje, kurioje galiausiai atkastos XVI amžių siekiančios kapinaitės, jau stovėtų namas ir gyventų žmonės. P.Luko nuotr.
Venslaviškio gatvėje, Teismo medicinos ekspertizės tarnybos Panevėžio skyriaus pašonėje, maždaug dvidešimties kvadratinių metrų sklype, dvasininko pašventintoje masinėje kapavietėje prieš porą metų palaidoti 252 žmonių palaikai ir 18 dėžių pavienių kaulų. Tiek jų buvo atkasta už kelių šimtų metrų keturių arų sklype pradėjus privataus namo statybas.
„Palaikus palaidojo, o jokio ženklo – ten tik žolė auga nešienaujama, – nepagarba mirusiesiems stebisi Senamiesčio gatvės bendruomenės pirmininkė Marija Paraščiakienė. – Pernai keliskart Savivaldybės prašiau žolę nupjauti, kol vieną kartą susigriebė. Šįmet vėl tas pats. Apleista laukymė, o ne kapeliai…“
Pasiūlė palaukti parko
Susirūpinę, kad nepažymėtų pirmųjų panevėžiečių kapinaičių ilgainiui niekas nė neprisimins, Senamiesčio gatvės gyventojai ryžosi patys jas įamžinti. Padėti jiems pažadėjo iš Senamiesčio gatvelės kilęs, o šiuo metu Šiauliuose gyvenantis skulptorius Vilius Puronas, Aukštaitijos sostinei dovanojęs jau ne vieną kūrinį.
Su menininku Senamiesčio gatvės gyventojai aptarė, kad senųjų kapinių vietą tiktų pažymėti kukliai – pastatyti nedidelį akmenį arba tik nerūdijančio plieno lentelę su įrašu, kad šioje vietoje amžino poilsio atgulę pirmieji miesto gyventojai. Su tokia idėja Senamiesčio gatvės bendruomenė kreipėsi į Panevėžio savivaldybę prašydama leidimo įamžinti kapinaites.
„Iš Savivaldybės kultūros paveldo specialisto gavau žodinį atsakymą, kad pirmoji komisija, svarsčiusi mūsų prašymą, jam pritarė, bet antroji, didžiulė, nusprendė atmesti“, – nustebusi M. Paraščiakienė.
Savivaldybės Įžymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo Panevėžio mieste komisija išaiškino, kad Senamiesčio gatvėje jau stūkso porą kryžių ir dar vienas paminklas mirusiesiems būtų per daug.
Tokia valdininkų nuostata gatvelės žmonėms nesuprantama: anot jų, kryžiai su kapinaitėmis neturi nieko bendra.
„Jie ir tolėliau stūkso, ir ne tam pastatyti“, – valdininkams dar bando įrodyti įskaudinti gyventojai.
Kapinėse kryžių ne per daug
Savivaldybė gyventojus guodžia, jog ateityje numatyta nugriauti Senamiesčio gatvės monstrus – Teismo medicinos ekspertizės tarnybos Panevėžio skyriaus ir greta stūksantį apleistą buvusio vaikų darželio pastatus, o atsivėrusioje aikštėje įrengti rekreacinę zoną. Bet bendruomenė šiais pažadais netiki.
„Tokiam projektui reikia milžiniškų pinigų. Kol jų atsiras, ir mūsų, senųjų gyventojų, nebeliks, o mums išėjus ir kapinaičių niekas neprisimins“, – Savivaldybės atsakymas liūdina M. Paraščiakienę.
Neigiamą atsakymą bendruomenei pasirašęs Panevėžio vicemeras Maurikijus Grėbliūnas mano, kad komisijos sprendimas logiškas. „Jei netoliese jau yra kryžiai, ar dar reikia akmens?“ – abejoja mero pavaduotojas.
Savivaldybės neigiamas atsakymas nesuprantamas ne tik žmonėms, panorusiems įamžinti pirmąsias miesto kapines, bet ir Kultūros paveldo departamento Panevėžio skyriaus paveldosaugininkams.
„O Ramygalos gatvės ar Šilaičių kapinėse kryžių nėra per daug? – piktinasi skyriaus vadovas Arūnas Umbrasas. – Venslaviškio gatvėje palaidoti ne gyvulių, o žmonių kaulai. Kažin, ar normalūs katalikai tokį sprendimą galėjo priimti.“
A. Umbrasas tvirtina, jog Savivaldybė peržengė ne tik moralės, bet ir savo kompetencijos ribas.
„Savivaldybė negali išduoti tvarkybos leidimo, nes tai valstybės saugomas objektas. Ji privalėjo bendruomenės prašymą persiųsti Kultūros paveldo departamentui, o ne spręsti, kas jai nepriklauso“, – teigė leidimą įamžinti senųjų panevėžiečių amžino poilsio vietą davęs A. Umbrasas.
Surado statybvietėje
Panevėžiečių protėvių palaikams taip ir nebūtų buvusi atiduota pagarba, jei ne Senamiesčio gatvės gyventojų rūpestis.
2009-aisiais šioje gatvėje keturių arų sklype pradėjus privataus gyvenamojo namo statybas iš žemių pažiro kaulai. Tačiau apie radinį paveldosaugininkams pranešė ne jį atkasę statybininkai ir net ne sklypo savininkai, o kaulus pastebėję gatvės gyventojai.
Statybvietėje atkastus kaulus pirmoji pastebėjusi M. Paraščiakienė neabejoja: jei ne gatvės senbuviai, į šią vietą nebūtų suvažiavę archeologai, nes čia jau stovėtų namas.
„Dar 2008-ųjų rudenį pastebėjome, kad Senamiesčio gatvės namai ir dega, ir griūna, statyboms ruošiami, lyginami sklypai. Sutarėme stebėti, kas čia bus. Ir neapsirikome: pavasarį pamatėme, kad jauni vyrai jau kasa pamatus ir mėto kaulelius. Mes buvome labai išgąsdinti, kad palaikai bus surinkti, o čia pastatytas namas“, – pamena senamiestietė.
Kultūros paveldo departamento atstovai uždraudė sklype tęsti statybas, kol bus atlikti archeologiniai kasinėjimai. Tačiau Savivaldybė ilgai delsė juos atlikti ir netgi buvo pasigirdę kalbų, esą triukšmas sukeltas veltui, mat statybininkai atkasė ne žmonių, o gyvulių kaulus.
Gatvės senbuvių įtarimai, kad šioje vietoje prieš penkis šimtmečius plytėjo pirmosios miesto kapinės, pasitvirtino. Archeologai vos keturių arų sklype iškasė nemažai pavienių kaulų ir tvarkingose kapavietėse palaidotų 252 žmonių palaikų. Maždaug trečdalis jų – vaikų. Kai kurie buvo palaidoti paguldyti skersai moterims ant krūtinių.
Manoma, kad palaikai šioje vietoje buvo laidojami nuo XVI amžiaus pradžios iki XVII amžiaus antrosios pusės. Kapavietėse archeologai atkasė ir daugiau nei 500 įvairių radinių – XVI amžiaus pradžios–XVII amžiaus antrosios pusės monetų. Seniausioji išleista dar 1503 metais, naujausia – 1668-aisiais. Taip pat rasta odinių kapšų likučių, odinio diržo su varinėmis detalėmis fragmentų.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
