Orams vis šaltėjant organizmas ne šiaip sau pradeda reikalauti riebesnio maisto. Riebus maistas padeda organizmui gaminti energiją, taigi ištverti žvarbųjį metų laiką. Tik bėda, kad gydytojai ir dietologai griežčiausiai draudžia valgyti riebiai. Išskyrus vieną išimtį – lašinius.
Ir kaulams, ir inkstams, ir širdžiai
Dietologai moko, kad daug riebalų turintis maistas skatina aterosklerozės vystymąsi. Tačiau ne viskas taip paprasta riebalų pasaulyje. Jau vien tai, kad mūsų organizmas negali be jų išsiversti, reiškia, jog riebių produktų būtina valgyti. Visa esmė – mokėti juos pasirinkti.
Anot specialistų, pirmiausia reikia atkreipti dėmesį, kiek produkte yra nesočiųjų riebalų rūgščių. Ir kaip pavyzdį pateikia lašinius: juose esantis nesočiųjų rūgščių rinkinys išties unikalus.
Pavyzdžiui, paaiškėjo, kad lašiniuose yra arachidono rūgšties – vienos iš keturių nepakeičiamų riebalų rūgščių. Ji įeina į fosfolipidų, sudarančių ląstelių membranos pagrindą, sudėtį ir yra gyvybiškai būtina ląstelių signalams perduoti. Arachidono rūgštis, priskiriama prie omega-6 polinesočiųjų riebalų rūgščių, užtikrina taisyklingą kaulų audinio funkcionavimą, yra atsakinga už kaulų ląstelių augimą, inkstų ir širdies raumens darbą, dalyvauja gerojo ir blogojo cholesterolio apykaitoje.
Bet lašiniuose yra dar ir kitų vertingų nepakeičiamų riebalų rūgščių – iš viso jų yra apie 10 procentų produkto sudėties. Pagal šį rodiklį mūsų tėvų, senelių ir prosenelių pamėgtas maistas lenkia kitus maistinius riebalus. Biologinis lašinių aktyvumas penkiskart didesnis, nei sviesto ir jautienos taukų. Nenuostabu, kad liaudies medicinoje lašiniai naudojami ir kaip išorinis vaistas – neretai jie būna veiksmingesni nei visokie vaistinėse parduodami tepalai.
Vis dėlto specialistai pataria lašinius valgyti saikingai ir dar su daržovėmis. Tada, sako, aterosklerozė tikrai negrės.
Geriausia – su česnakais
Kodėl taip sveika valgyti lašinius? Pasaulį siaubiant antsvorio ir nutukimo epidemijai, lašiniai, dietologų vertinimu, liko bene vieninteliai iš visų mėgstamų riebių produktų, ne tik kad nekenkiančių figūrai ir sveikatai, bet ir duodančių neįkainojamos naudos tokiems svarbiems organams kaip kepenys, širdis, kraujagyslės.
Sūdyti lašiniai kone idealiai atitinka šiuolaikinės dietologijos reikalavimą maistui vartoti tik natūralius riebalus. Kadangi lašiniuose vertingų riebalų rūgščių gausu, jie dar, be kita ko, daro įtaką hormonų gamybai, pašalina iš organizmo įvairiausius toksinus, nuodingąsias medžiagas. Tą įrodė Toronto (Kanada) medicinos koledžo toksikologai.
Taip pat lašiniuose esama daugeliui mūsų taip trūkstamo seleno.
Medikai teigia, kad lašiniai labai gerai valo kepenis. Daugybė mokslinių tyrimų įrodė, kad kasdien suvalgant truputį lašinių pastebimai gerėja kepenų būklė.
Kaip minėta, lašiniai padeda pašalinti iš organizmo toksinus, taigi ir kancerogenus, todėl tinka onkologinių ligų profilaktikai.
Teigiamą lašinių poveikį organizmui tyrę mokslininkai tvirtina: norint optimizuoti sveikatinantį šio produkto poveikį, rekomenduojama jį valgyti ne šiaip su daržovėmis, bet būtent su česnakais. Tada lašiniai esą puikiai valo kraujagysles ir neleidžia susidaryti blogojo cholesterolio plokštelėms.
Geriau mažiau nei daugiau
Miuncheno (Vokietija) universiteto mokslininkai ne taip seniai naujausiomis technologijomis ištyrė lašinių sudėtį ir išplatino rekomendaciją įtraukti 20–30 g lašinių į kasdienę dietą… sergantiesiems širdies ligomis. Tiesa, ir jie pabrėžė, kad kiekybė neužtikrina kokybės. Tai yra užkirtę daugiau lašinukų dar sveikesni netapsite. Priešingai – 200 g lašinių gabalas vietoj 20 g griežinėlio tik padės kaupti nereikalingus kilogramus ant juosmens (šiaip ar taip, 100 g lašinių turi apie 770 kilokalorijų, o daugelis mūsų nebeplušame tiek, kiek anksčiau dirbdavo mūsų proseneliai laukuose), ir dar iš ryto veidrodyje išvysite nuo organizme susikaupusių skysčių išpurtusį veidą.
Nors svarbiausias kiaulienos lašinių „ingredientas“ yra jau ne kartą minėtos nesočiosios riebalų rūgštys – jų šiame produkte apie 60 procentų, – lašinukuose taip pat yra ir vitaminų A, D, F, E bei mikroelementų kompleksas. Visa tai būtinai reikalinga endokrininei sistemai, stiprina imunitetą, net padeda įveikti streso pasekmes ir gelbėja nuo depresijos.
Lašiniai vartojami rūkyti, vytinti ar sūdyti – tai jau skonio reikalas. Kaip ir česnakai: nors su jais lašinukai sveikiausi, dietologų teigimu, galima užkąsti ir raugintais kopūstais, agurkais, burokėliais bei kitomis antioksidantų turtingomis daržovėmis.
Parengė Sergejus Stonkus
Įdomūs faktai
Nors esame pratę lašinius laikyti paprasčiausiu produktu, vienu atžvilgiu jie net labai ypatingi: skirtingai nei raumens audiniai ir kaulai, lašiniai nekaupia radionuklidų.
Liaudies medicinoje lašiniai nuo seno laikomi nepakeičiama priemone gydant sąnarius. Jeigu pasitempėte nugarą ar smarkiai susimušėte kelį, o vaistų nuo skausmo namuose nėra, pridėkite gabalėlį šaltų sūdytų lašinių – turėtų palengvėti.
Lašinių ir česnakų košelę galima naudoti kaip greitą priemonę supūliavus dančiui. Ji padės žaizdelei išsivalyti ir sutrukdys uždegimui progresuoti.
Kaskart prieš valgydami sukramtykite mažą gabalėlį lašinių (vieną kubinį centimetrą arba nedidelę skiltelę). Juose esantys fermentai pasižymi tulžį varančiu poveikiu ir padeda suskaidyti cholesterolį.
