Kaimo žmonės
nesiskundžia
Kaimo parduotuvės, kadaise buvusios ir apsipirkimo, ir susibūrimo vieta, pamažu praranda tikrąją paskirtį. Į jas skuba tik tie, kuriems pasiekti miesto prekybos centrus per sunku. Kitiems maisto visai savaitei atveža vaikai, o mėsos atsargų turėti nesunku pasiskerdus kiaulę arba ją nusipirkus iš didesnį ūkį laikančio kaimyno. Maisto produktus parduotuvėse perkančius žmones kaimo pardavėjos gali suskaičiuoti ant pirštų. Paklausiausia prekė – stiprus alus pusantro litro buteliais ir cigaretės.
Laikai, kai kiekvienas kaimas turėdavo po pasigirti parduotuvėlę, praėjo. Dar Nepriklausomybės pradžioje pagal parduotuvėse vykstančius įvykius galėjai spėti, kas darosi kaime. Jei ant šalia parduotuvės esančio suolelio pilna moterų – po valandos kitos atveš mėsos.
O ne „mėsos dieną“ prie parduotuvės besibūriuojantys žmonės reikšdavo kaime atsitikus svarbų įvykį. Dar kolūkių laikais parduotuvėse dirbusios moterys prisimena tada buvusios labai gerbiamos ir reikalingos, mat galėdavusios iš po prekystalio parduoti taip trokštamą deficitinę prekę. Kaimo parduotuvės anuomet nuskriaustos nelikdavo – geresnių batų ir konservų pirkti į jas net miestiečiai važiuodavo.
Laikai pasikeitė. Jaunimas iš kaimų baigia išbėgioti, tad ir pirkėjų parduotuvėse mažėja. Jos nebeišsilaiko. Vis dažniau ant kaimo parduotuvių durų galima pamatyti senokai kabančias spynas, o žmonės apsiperka keliskart per savaitę atvažiuojančiose automobilinėse parduotuvėse, kaime dažniau „lafkėmis“ vadinamose. Kaimo žmonės skųstis neišmokę. Seka grafiką, kantriai laukia retai kada tiksliai žadamu laiku pasirodančios parduotuvės su ratais, rikuojasi į eilutę ir apsiperka. Įsigyti ir čia galima visko, užsisakius pageidaujamų prekių jų atveža po poros dienų. Tik, sako žmonės, viskas gerokai brangiau nei miesto prekybos centruose.
Uždarė po „karo“
Senokai spyna kabo ir ant Velžio seniūnijos Kabelių kaimo krautuvėlės. Takas iki durų užpustytas. Vietiniai žmonės pyksta, kad parduotuvę šeimininkai uždarė ne dėl ekonominio sunkmečio, o dėl nepakenčiamo „pijokų“ elgesio. Straipsniai apie Kabeliuose vykstančius detektyvo scenarijaus vertus įvykius prieš metus mirgėjo spaudoje.
Tarp principingos ištroškusiems vyriškiams svaigalų skolon neduodavusios pardavėjos ir nepatenkintų pirkėjų kilęs karas baigėsi ant parduotuvės durų kabančia spyna. Supykę ant pardavėjos vyrai ją apliedavo paplavomis, duris tepliodavo išmatomis ir tarkuotais krienais. Prieš vietinius teroristus sukilusios kaimo moterys pralaimėjo – duonos kepaliuko dabar reikia kulniuoti į už kelių kilometrų esančią Velžio parduotuvę arba gaudyti atvažiuojančią „lafkę“.
Populiariausias – alus
Už kelių kilometrų nuo Kabelių, kitapus greitkelio esantys Katinai turi net dvi parduotuves. Viena iš jų – vartotojų kooperatyvo „Žemdirbio globėjas“. Pardavėja Alma sako, kad sunkmetis jau spėjo ateiti ir į parduotuvę – žmonės perka mažiau. „Tačiau negalima sakyti, kad prekyba visai sustojo, gyventojai valgo kaip valgę, gal tik kiekius mažesnius perka.
Saldainiai ir tie ilgai neužsibūna, nors atrodo, kad tikrai ne pats būtiniausias pirkinys, – svarsto pardavėja. – Kad Lietuvoje krizė, labiausiai jaučiasi pramoninių prekių srityje, jų mūsų žmonės beveik nebeperka, renkasi tik tai, be ko negali apsieiti – muilą, skalbiklius.“ Pardavėja tikina, kad maisto prekės parduotuvėje neužsiguli, nes užsakoma tiek, kiek žmonės išperka. Alma pasakoja, kad dažniausia prekė, kurią tenka parduoti, yra stiprus, į pusantro litro „bambalius“ supilstytas alus. Antra prekė pagal populiarumą – cigaretės.
„Štai ir šiandien pardaviau tris bandeles, o visi kiti pirkėjai pirko alų, – prieš vienuoliktą valandą pasakojo pardavėja. – „Einamas“ alus – ne silpnesnis nei 8 laipsnių.“ Be alaus, labiausiai perkamos kasdien būtinos prekės: duona, mėsa, sviestas, kruopos, makaronai, aliejus, miltai. „Žmonės įpratę, kad dirbame ir sekmadieniais, tad ir šią dieną klientų sulaukiame“, – sako pardavėja. „Ant kryžiuko“ prekių parduotuvėje seniai nebeduoda. „Gyva bėda būdavo su tais „kryžiukais“, – pasakoja pardavėja. – Prisiskolina, o paskui gaudyk vėją laukuose.“
Plačiau skaitykite 2009 m. kovo 4 d. „Sekundėje“.
BirutėKRONIENĖ
A.Repšio nuotr. „Prekyba pagyvėja po 15 mėnesio dienos, kai
žmonės gauna pensijas“, – sako privačios Katinų parduotuvės savininkė
J.Rimšienė.
