Atleidimai nesibaigia
Iki metų pabaigos mažinti darbuotojų skaičių planuoja trečdalis Panevėžio įmonių. Daugiausia numatoma atleisti nekvalifikuotų darbininkų bei administracijos darbuotojų. Tokias išvadas pateikė Panevėžio darbo birža, atlikusi 98 miesto ir rajono įmonių apklausą.
Atleisti dalį administracijos darbuotojų numato 22 proc. apklaustų darbdavių, specialistų ir aptarnavimo personalą sumažinti žada 17 proc., atsisakyti dalies kvalifikuotų darbininkų nusiteikę 14 proc. įmonių vadovų.
Vis dėlto pusė apklaustųjų tvirtina iki metų pabaigos nebemažinsiantys darbuotojų skaičiaus.
Darbo biržos direktoriaus pavaduotoja Audronė Biguzienė pripažįsta, jog remiantis apklausos rezultatais daryti išvadas, kad Panevėžio darbo rinkoje nebebus drastiškų pokyčių, būtų pernelyg naivu.
„Praėjusių metų pradžioje irgi niekas neprognozavo tokių rezultatų metams baigiantis. Viskas priklausys nuo ekonominės situacijos, nors mes džiaugiamės kad ir menkiausiu poslinkiu į gera“, – teigė A.Biguzienė.
Nepaisant verslą prislėgsiančio dar dviem procentais išaugusio pridėtinės vertės mokesčio, daugiau nei pusė (61 proc.) darbdavių tvirtina, jog taip pat nebekis darbuotojų atlyginimai. Mažinti darbo užmokestį nusiteikę 28 proc. įmonių, 3 proc. pasiruošę netgi ženkliai kirsti per darbuotojų kišenes. Optimistais, tikinčiais, kad dar šiais metais atlyginimai augs, pripažino esantys 8 proc. vadovų.
Dar daugiau – net penktadalis – apklaustųjų įsitikinę, kad dar šiais metais jų įmonėse pastebimai išaugs darbuotojų skaičius bei investicijos į plėtrą.
Atsisakė sezoninių
darbininkų
Pagal pardavimus vienos didžiausių miesto įmonių „Panevėžio keliai“ atstovės ryšiams su visuomene Rasos Čepienės teigimu, bendrovė jau perėjo skaudų mažinimo procesą.
Per šiuos metus „Panevėžio keliai“ atleido 30 darbuotojų. Kasmet sezoniniams darbams priimdavusi 200–300 darbininkų, šiemet įmonė dėl sumažėjusių užsakymų turėjo atsisakyti ir jų paslaugų.
Sunkmetį pajuto ir nepapildžiusieji bedarbių gretų: „Panevėžio keliuose“ atlyginimai mažėjo iki 30 proc., o darbo diena sutrumpėjo valanda.
„Tikimės, kad blogiau nebebus, ir mažinimų nebenumatome. Pasirašyta naujų rangos darbų sutarčių, iki metų galo daug darbų turim atlikti, netgi vieną kitą darbininką laikinai dirbti priimam“, – sakė R.Čepienė.
Sąstingis kelių
sektoriuje
Pirmasis pusmetis „Panevėžio keliams“ buvo itin skausmingas: konkurencija didžiulė, o užsakymų sumažėjo bent trečdaliu, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu.
Tokioje situacijoje, R.Čepienės teigimu, atsidūręs visas kelių sektorius. Ar jis pasieks finansinį dugną, priklausys nuo užsakovų – savivaldybių ir valstybės – mokumo. Tačiau skirstant šių metų valstybės biudžetą, Kelių priežiūros ir plėtros programai atseikėta 775 mln. Lt, tai yra net 57 proc. mažiau nei pernai.
Kelininkų nuomone, toks sumažinimas biudžeto lėšų taupymu net nekvepia. „Toks įspūdis, kad valstybės biudžetas surenkamas tik tam, kad būtų pravalgytas“, – mano R.Čepienė.
Kelių sektoriuje šlubuoja ir ES lėšų įsisavinimas. 2009 metais į kelių infrastruktūrą buvo numatyta investuoti 395,5 mln. Lt ES lėšų, bet 2008 metų pabaigoje pasikeitus LR Vyriausybės sudėčiai šie procesai buvo sustoję.
„Į kelių sektorių investavus 100 mln. Lt Europos Sąjungos paramos, tiesioginė grąža į valstybės biudžetą sudarytų 200 mln. Lt, tai yra 200 procentų. Manau, kad panaši ekonominė nauda būtų ir investuojant į kitus ūkio sektorius, tačiau valstybės poltika sąmoningai ar nesąmoningai nukreipta į gamybos mažinimą“, – apgailestavo pašnekovė.
Blogėjančios šalies kelių būklės padarinius, AB „Panevėžio keliai“ atstovės nuomone, netrukus pajus ne tik eilinis vartotojas, bet ir visas šalies ūkis.
„Daugeliu atvejų susisiekimo kokybė yra vienas iš argumentų Lietuvos įmonėms gauti užsakymus iš užsienio partnerių, todėl numarinti kelių sektorių nenaudinga. Jam finansavimą sumažino tik dvi Europos Sąjungos šalys – Lietuva ir Latvija“, – pastebi R.Čepienė.
Sviestui nebeužsidirba
Kad šiemet neteks daugiau imtis drastiškų taupymo būdų, negarantuoja ir Panevėžio statybos trestas. Bendrovės generalinio direktoriaus Daliaus Gesevičiaus teigimu, daug priklausys, ar įmonę lydės sėkmė konkursuose užsakymams gauti.
„Drastiškai atleisti darbuotojų nesiruošiam, bet vieno kito paslaugų gali tekti atsisakyti. Pirmiausia tektų atsisveikinti su nekvalifikuotais darbininkais“, – pripažino įmonės vadovas.
Nors, anot jo, įmonė darbuotojams išlieka patraukli dėl stabiliai mokamo atlyginimo ir socialinių garantijų, tačiau rinkos spaudimas negalėjo neturėti įtakos jos veiklai. Šiuo metu įmonėje dirba 835 žmonės.
„Metų pradžioje darbuotojų turėjome daugiau. Negalėjome išlaikyti ir buvusio darbo užmokesčio, statybininkų atlyginimai krito perpus. Atvirai žmonėms pasakėm: anksčiau pas mus užsidirbdavo ne tik duonai, bet dar ir sviestui, o dabar užteks tik duonai“, – teigė D.Gesevičius.
Greito ekonominio pakilimo direktorius nesitiki. Anot jo, sunkmetis tęsis dar bent trejetą metų.
„Galvoju, kad bus dar blogiau. Nematau rinką skatinančių pokyčių. Bankai irgi rudenį turėtų pajusti rinkos spaudimą. Kitos išeities nėra. Valstybės, jei jos gyventojai gyvena skolon, vieną dieną paprašoma tą skolą grąžinti. Ir mes esame tokios dienos išvakarėse“, – mano D.Gesevičius.
Plačiau skaitykite 2009 m. liepos 27 d. „Sekundėje“.
Agnė BALTUTYTĖ
A.Repšio nuotr. Viltis. Ar sąstingį išgyvenantis kelių sektorius pasieks finansinį dugną, priklausys nuo užsakovų – savivaldybių ir valstybės – mokumo.
