Jubiliatę sveikino “Sodros” Panevėžio skyriaus vedėja Gražina Ščerbickienė, Ramygalos seniūnas Valdas Chirv, Panevėžio neįgaliųjų žmonių draugijos atstovai, ligoninės personalas.
Iš pulko vaikų gyvi liko trys
Šimto metų sulaukusi V.Railienė sakė gimusi netoli Ramygalos, Kunigiškių kaime. Šeimoje, kurioje vaikystę praleido šimtametė, augo keturiolika vaikų. Dabar gyvi liko trys.
Didelė šeima gyveno sunkiai. Tad vos paaugę vaikai turėdavo duoną užsidirbti savarankiškai – tarnavo turtingesniems. Senolė prisimena, kad jos broliai statydavo trobas, dirbdavo žemės darbus. Ji pati nuo trylikos metų pradėjo ravėti svetimus daržus.
Per darbus ir vargus rašto taip ir neišmokusi jubiliatė V.Railienė apie sunkią praeitį negalėjo kalbėti ramiai, be ašarų. Jai teko tarnauti ne tik Ramygalos krašto ūkininkams. Samdinės keliai Veroniką Railienę nuvedė už Upytės, į Kėdainių kraštą. “Aš labai sunkiai dirbau”, – prie vaišių stalo vis kartojo šimtametė.
Atvažiavo piršliai ir supiršo
Iš praeities darbų senutei labiausiai įsiminė, kaip jai pas vieną stambų ūkininką reikėdavo pašerti trisdešimt kiaulių, pamelžti dvidešimt karvių ir dar “išsukti”, tai yra išseparuoti, dešimt bidonų pieno. Be to, bidonus pačiai tekdavo sukelti, o norint važiuoti į pieninę dar ir savarankiškai pasikinkyti arklį. Kinkant arklį, kad pasiektų, jei reikėdavo ant ko nors atsistoti. Veronikai Railienei ypač įstrigo vienas atsitikimas: pasibaidęs nevaldomas arklys pradėjo beprotišku greičiu nešti vežimą ir labai išgąsdino jauną samdinę.
Ponios Veronikos vyras Jonas Raila buvo kilęs iš netolimo Vivonių kaimo, kuriame buvo septynios trobos. Savo vestuvių istoriją moteris pasakoja paprastai: atvažiavo piršliai ir supiršo. Jos vyras buvo lėtas, geras žmogus, jis mirė sulaukęs aštuoniasdešimt septynerių. Šimtametė pasididžiuodama sakė, kad ji pagimdė, užaugino ir išmokė du sūnus: Vladislovą ir Vytautą.
Šimto metų sulaukė būdama neįgali
Paprastai šimtamečiai, ypač vyrai, giriasi visą amžių buvę sveiki, nesirgę. V.Railienė to apie save pasakyti negali: ji buvo operuota tris kartus, teko gydyti įvairias ligas, jai buvo pripažintas invalidumas. Dabar ji yra vienintelė Panevėžio rajono neįgaliųjų draugijos šimtametė. Ir šiuo metu vienintelė Ramygalos seniūnijoje. Nors jai ir mina ant kulnų dar du kandidatai.
Paklausta, gal ji, dažnokai sirgusi moteris, turi kokią nors paslaptį, kaip sulaukti šimto metų, gal kaip nors ypatingai maitindavosi, šimtametė atsako: suvalgydavusi duonos kriaukšlę, niekada nepersivalgydavusi. Dabartiniu gyvenimu Veronika Railienė nesiskundžia. Jai patinka būti Ramygalos palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje, kur ją prižiūri gydytoja, labai geros slaugytojos, nepamiršta ir sūnūs. “Čia man labai gera”, – jau be ašarų kalbėjo kur kas jauniau atrodanti šimtametė.
Almantas Šakys
tel. 511223, almantas@sekunde.com
A.Repšio nuotr. Ir sulaukusi šimto metų Veronika Railienė atrodo kur kas jaunesnė.
