Ne į temą
Vakar Panevėžio apygardos teisme pradėta nagrinėti panevėžiečių Birutės ir Zenono Laureckų civilinė byla dėl moralinės žalos atlyginimo už devyniolikmečio sūnaus nužudymą per kelias valandas trukusį posėdį buvo baigta. Greitai proceso eigai turėjo įtakos ne tik kruopštus teisėsaugos atstovų darbas, bet ir tai, jog per dešimtį metų sūnaus netekusio tėvo surinkta medžiaga teisėjai nebuvo įdomi, o daugelis vyriškio teiginių esą neatitiko bylos „temos“.
Trisdešimties milijonų litų moralinės žalos ieškinį Lietuvos valstybei pateikusi Laureckų šeima sprendimą išgirs spalio 10-ąją.
„Sekundei“ sutuoktiniai sakė, kad optimistiškai nenusiteikę, tačiau Panevėžio apygardos teismas – ne paskutinė instancija, kurioje bus ieškoma teisybės.
„Jautėsi labai stiprus šališkumas. Jau nebegaliu kentėti, teisme vos ašaras sulaikiau. Net į mus kreipiantis vardais buvo jaučiama tokia ironija“, – kalbėjo B.Laureckienė. Moteriai esą vietoj milijoninės sumos buvo pasiūlyta prašyti vieno lito.
„Dešimt metų kankinomės ir niekas į tai nereagavo. Nejaugi tai – ne argumentas? Išėjau su didele širdgėla. 120 procentų įsitikinusi dėl nepalankaus sprendimo, tačiau žmogžudystei senaties terminas negalioja – eisime toliau“, – tvirtino B.Laureckienė. Ieškovė tikino besistebinti sutuoktinio stiprybe – vyras žadėjo neatsisakyti savo pareigos sūnui rasti jo žudiką.
Teisybės ieškos aukščiau
Panevėžio apygardos teismu nusivylė ir Z.Laureckas. Pasak vyriškio, belieka laukti ir tikėtis, kad nešališkas bus Aukščiausiasis Teismas. „Buvau pas Aukščiausiojo Teismo pirmininką Vytautą Greičių, jis turi visą mano surinktą medžiagą, nieko prieštaraut negalėjo. Greičiau ten patektume. Panevėžyje mano įrodymai tiesiog neįdomūs“, – teigė pašnekovas.
Z.Laurecko nuomone, prokurorai vienas kitą tiesiog dangsto – esą ir „Sekundėje“ aprašytas Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų tyrimo ir korupcijos (ONKT) skyriaus prokuroro Ramūno Vilimavičiaus bei jo kolegos vyriausiojo prokuroro Gintaro Malčiausko pasitraukimas iš pareigų susiję su šia byla.
„Vyriausiasis prokuroras Justinas Pupka visai teisme nepasirodė. Kaip galima išnagrinėti bylą, jeigu joje neleidžia kalbėti, o tretieji asmenys atsisako dalyvauti? Absurdas“, – sakė pašnekovas.
Visas pavardes atvirai vardijantis vyriškis žadėjo spaudimui nepasiduoti ir niekur nesitraukti, kol jėgos leis. „Ką čia slėpti, viską atvirai galiu pasakyti, juoduosius darbelius atskleisti, tačiau niekas klausyti nenori. Taip pat ir nužudymo atskleisti nenorėjo. Kur tik galėjau, kreipiausi, su valstybės vadovais kaip su senais pažįstamais jau bendrauju, tris kartus Strasbūre buvau. Teisėsaugos pareigūnai kalti, kad sūnaus žudikai laisvėje vaikšto. Tačiau jie vienas kitą slapsto – iš šešiolikos su žmogžudystės bylos tyrimu susijusių prokurorų savo pareigas dabar eina tik keturi“, – tvirtino panevėžietis. Z.Laureckas įsitikinęs, kad sūnaus nužudymas nebuvo atsitiktinis, esą ir jo gyvybei ne vienerius metus grėsė pavojus.
Suma – beprotiška
Panevėžio apygardos prokuratūros atstovas, Valdymo kontrolės ir analizės skyriaus civilinių bylų specialusis prokuroras Remigijus Senkus patvirtino, kad filmuota ir kita Z.Laurecko turima medžiaga nebuvo peržiūrėta.
„Byla buvo išnagrinėta, Laureckai bandė pateikti medžiagą, teismas nepriėmė. Kiekvienas turi teisę kreiptis į teismą dėl moralinės žalos ieškinio, tačiau mes manome, kad šis yra nepagrįstas, todėl prašėme jį atmesti“, – sakė prokuroras.
Vakar Generalinėje prokuratūroje kolegijos posėdyje dalyvavęs J.Pupka patikino, kad nėra jokio pagrindo pareigūnus kaltinti neteisėtais veiksmais. Apygardos prokuratūros duomenimis, per dvylika veiklos metų teritorijoje buvo nužudyti 543 žmonės ir beveik visos žmogžudystės buvo ištirtos – vidutiniškai iš dešimties nusikaltimų ištiriami ir teismui perduodami devyni.
Apygardos prokuratūros atstovė spaudai Vida Bielskytė informavo, kad devyniolikmečio Deivydo Laurecko bylos tyrimas nėra nutrauktas – jis bus tęsiamas, iki bus rastas kaltininkas. Pranešime teigiama, kad organizuodami ir kontroliuodami kiekvienos nužudymo bylos ikiteisminį tyrimą prokurorai kartu su policijos pareigūnais dirba itin atidžiai, siekia, kad žudikas būtų surastas ir sulauktų tinkamo atpildo. Pasak V.Bielskytės, šalies teisinėje praktikoje nebuvo tokio atvejo, kad už neišaiškintą nusikaltimą būtų priteista atlyginti žalą. Pranešime ieškinio suma įvardinta kaip nenusakoma sveiku protu ir pati savaime pasakanti apie ieškovo požiūrį į vertybes.
„Sekundė“ rašė, kad Laureckų sūnus peiliu į širdį buvo nužudytas 1997 metų gegužę Ramygalos g. Tą dieną jaunuolis su bendraklasiais vakarinėje mokykloje šventė Paskutinio skambučio šventę.
Justė BRIEDYTĖ
A.Repšio nuotr. Už aplaidų ir dešimt metų vilkinamą
sūnaus žmogžudystės bylos tyrimą 30 milijonų litų moralinės žalos ieškinį
teismui pateikęs Z.Laureckas tvirtino Panevėžio apygardos teisme pajutęs panieką
ir šališkumą.
