Smūgis žemiau juostos
Susidūrusiesiems su antstoliais geriau iš karto atiduoti
paskutinius grašius ir gyventi vien duona su vandeniu, net numojus ranka į
mirtiną ligą, nei susitarus skolą grąžinti dalimis. Kiek kainuoja tokios
derybos, vėžiu serganti panevėžietė sužinojo praėjus lygiai metams nuo
paskutinės įmokos antstolei Valentinai Žydelienei. Kai buvo šventai įsitikinusi,
kad seniai atsikratė 500 litų skolos, tik iš neįgalumo pensijos besiverčiančiai
Marytei Dagienei trenkė žinia, kad antstolė iš jos reikalauja dar kelių
šimtų.
„Vieną vėžį jau turiu, ar norite man antrą įtaisyti?“ –
nesusivaldė V.Žydelienės kontoros duris pravėrusi M.Dagienė.
Seniai skolą grąžinusi moteris nesuvokia, už ką privalanti
mokėti antstolei, su kuria reikalų jau nebeturi.
M.Dagienę keliai su antstole V.Žydeliene suvedė 2009-ųjų
pradžioje, kai moteris pralaimėjo giminaitei teismą dėl paveldėjimo teisės.
Teismas moteriai tąkart priteisė giminaitei sumokėti 500 litų.
Pastaroji netrukus nužingsniavo į antstolės kontorą ir
M.Dagienė sulaukė laiško, raginančio mokėti 500 litų ir padengti 100 litų
vykdymo išlaidų pačiai antstolei.
„Turiu antros grupės negalią, gyvenu iš 614 litų neįgalumo
pensijos, suprantama, kad iš karto sumokėti visą sumą man neįmanoma. Juk pinigų
reikia ir pragyventi, ir butui išlaikyti, dar ir dukra mokosi universiteto
antrame kurse“, – apie keblią padėtį „Sekundei“ pasakojo M.Dagienė.
Parėmė antstolę
Žinodama, kad delsimas gali brangiai kainuoti, moteris tuojau
nuskubėjo į „Sodrą“ prašyti, kad iš jos neįgalumo pensijos kas mėnesį
atskaičiuotų po 120 litų skolai padengti. „Sodros“ darbuotoja paaiškino
negalinti to daryti be antstolių kontoros raštiško nurodymo.
„Nuėjau ir į V.Žydelienės kontorą. Pačios antstolės neradau,
bet ten buvusiam vyriškiui, turbūt jos padėjėjui, paaiškinau savo padėtį. Jis
man ant lapelio užrašė antstolės banko sąskaitos numerį ir liepė kuo greičiau
sumokėti 100 litų vykdymo išlaidų“, – pamena M.Dagienė.
Neįgaliosios sąskaitoje švilpavo vėjai, todėl antstolei pinigus
iš savo pensijos pervedė M.Dagienės vyras. Panevėžietė pamena tąkart itin
skubėjusi susitvarkyti reikalus, nes netrukus turėjo važiuoti pas sostinės
medikus, padedančius jai kovoti su onkologine liga.
Nors reikalus M.Dagienė sutvarkė dar balandžio pradžioje,
„Sodra“ iš jos pensijos pinigus teismą laimėjusiai giminaitei pradėjo
atskaičiuoti tik nuo birželio – po 112 litų kas mėnesį. Iki 2009-ųjų spalio visa
500 litų skola jau buvo sumokėta. M.Dagienė nė pagalvoti negalėjo, kad kelis
šimtus litų jai kainavusį pralaimėjimą teisme dar teks prisiminti.
„Jaučiausi rami, kad skola visiškai grąžinta. Buvau priblokšta,
kai lygiai po metų iš V.Žydelienės gavau raginimą sumokėti jai 431 litą“, –
pasakojo moteris.
Atsiųstame rašte labiausiai intrigavo, kad iš nurodytos sumos
net 254 litai skirti pačios antstolės atlyginimui.
Kad neįgaliajai kosmine atrodanti suma – iš oro, nenoromis
piršosi išvada, kai šokiruotai M.Dagienei nuėjus aiškintis, V.Žydelienė skolą
pradėjo per daug neprieštaraudama mažinti. Galiausiai vadinamajai skolininkei
antstolė nurodė sumo-kėti 331 litą.
Ne tik skolininkė, bet ir teisiamoji
Netrukus M.Dagienė tapo ne tik skolininke, bet ir teisiamąja –
antstolė pinigų ryžosi ieškoti per teismą.
Panevėžio apylinkės teismo teisėjo Arvydo Jasono nutartis
neįgaliajai nuskambėjo kaip nuosprendis teisingumui – priteisti iš jos
V.Žydelienės naudai 294 litus.
„Už tokią sumą aš studentei dukrai galėčiau batus nupirkti. Ką
gi, mergaitei teks pakentėti, kad antstolė nenuskurstų“, – graudžiai ironizavo
M.Dagienė.
Moteris neslepia visiškai nusivylusi teisėsauga, todėl
nuosprendžio nebeskundusi aukštesnės instancijos teismui. M.Dagienės kovo
viduryje laukia dar vienas teismas. Tuomet bus sprendžiama, per kiek laiko jai
bus leista išmokėti skolą antstolei.
Priteistoji suma Dagių šeimai – dideli pinigai. Sudėjus Marytės
ir jos sutuoktinio pensijas per mėnesį tesusidaro apie 1400 litų. Iš tiek
verčiasi tėvai ir jų studentė dukra.
Tačiau M.Dagienė nedejuoja nei dėl pinigų stygiaus, nei dėl ją
alinančios onkologinės ligos. Moteriai tik skaudu, kad vargstančiajam ir
žmoniškumui net teisinėje valstybėje vietos nėra. M.Dagienei iki šiol tebėra
mįslė, už ką ji liko skolinga V.Žydelienei.
Nežmoniška, bet teisėta
Iš M.Dagienės pinigų laukianti antstolė tvirtina įstatymo
nepažeidusi. Teisės aktai įstumia į kampą net ir geranoriškai sutinkantį
sumokėti pinigus skolininką, jei tik šio kišenėje švilpaujantys vėjai neleidžia
visos sumos, kad kokio dydžio ji būtų, išieškotojui sumokėti iš anksto.
Plačiau skaitykite 2011 m. kovo mėn. 4 d. dienraštyje
„Sekundė“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
Nuotr. iš „Sekundės“ arch. Proporcijos. Pasak
V.Žydelienės, antstolio atlyginimas priklauso nuo skolos dydžio: giminaitei
teisme pralošusi 500 litų, M.Dagienė teisininkės darbo užmokesčiui priversta
pakloti 254 litus.
