Prieš metus mačiusieji dviračių sporto trenerį Valerijų Konovalovą dabar jį sunkiai beatpažintų. Panevėžiečiui tampa rizikinga netgi vairuoti automobilį – patekus į policijos patrulių akiratį vyriškiui tektų ilgokai įrodinėti, kad nuotrauka vairuotojo pažymėjime iš tiesų yra jo. Kardinalių žymaus trenerio išvaizdos permainų priežastis – prieš metus atlikta skrandžio mažinimo operacija, padėjusi buvusiam storuliui atsikratyti apie 40 kilogramų.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
Kojines karpydavo
V.Konovalovas su malonumu demonstruoja buvusį garderobą: sunku patikėti, kad aiškiai per didelis kostiumas dar prieš metus ant trenerio gulė tarsi nulietas. Atnaujinti spintos turinį – dabar bene didžiausias V.Konovalovo rūpestis. Naujų reikia ne tik drabužių, bet ir avalynės. Numetęs keliasdešimt kilogramų vyriškis parduotuvėje matuojasi jau nebe 44-o, o dviem dydžiais mažesnius batus.
„Nerimauju, kad reikia ir vairuotojo pažymėjimą pakeisti. Matot, koks buvau – ausų nebesimatė“, – rodydamas dokumentą svarstė treneris.
Prieš metus operacijai, kai skrandis perjuosiamas reguliuojama juosta, V.Konovalovas ryžosi ne dėl estetinių išskaičiavimų, o iš būtinybės. 140 kilogramų svėrusio vyro kraujo spaudimas dažnai pasiekdavo kritiškai pavojingą ribą – šokteldavo net iki 220-240.
Vis sunkiau darėsi ne tik paeiti, bet ir pavažiuoti – nuriedėjus apie 300 kilometrų kojos taip nutirpdavo, kad treneris būdavo priverstas lipti iš mašinos. Nuo antsvorio jos taip sutindavo, kad vyriškis netgi nebegalėjo nešioti kojinių neprakirpęs jų gumelių. Papildomas svoris alino sąnarius. Į antrą aukštą treneris nebeužlipdavo neprisilaikydamas turėklų.
Išeities nebematė
Operacija nebuvo spontaniškas V.Konovalovo sprendimas. Sportininkas išbandė ir tradicinius svorio metimo būdus.
„Paskutinį kartą dietos laikiausi 1995-aisiais. Žiauriai kankinau save, o tenumečiau vos 15 kilogramų – nuo 110 iki 95 kilogramų. Tada labai gerai pasijutau, bet po metų vėl iki 110-ies šoktelėjo, dar po metų svoris vėl pakilo. Bet kai prisimindavau, kokia kaina buvau sublogęs, dietai nebesiryžau“, – „Sekundei“ pasakojo V.Konovalovas.
Vyriškis raminosi apgaudinėdamas save, neva gero žmogaus turi būti daug, bet kone pusantro šimto kilogramų svoris jau tapo nepakeliama našta – treneriui buvo nebeįmanoma dirbti savo darbo.
„O aš norėjau dar vieną dviratininkių plejadą užauginti. Bet varžyboms reiktų važinėti po visą pasaulį, ir dar vasarą, per didžiuosius karščius. Supratau, kad tokio krūvio nebepatempsiu“, – neslėpė treneris.
Įsivaizdavęs, jog atsidūrė ties kritine apkūnumo riba, nuvykęs į Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos Pilvo chirurgijos skyrių, kur atliekamos skrandžio mažinimo operacijos, panevėžietis pasijuto kone lieknumo etalonu.
„Kai pamačiau storulius, sveriančius 200-250 kilogramų, aš su savaisiais 140 nebeatrodžiau toks storas“, – prisiminė pašnekovas.
Plačiau skaitykite birželio 16 d.
„Sekundėje“.
A.Repšio nuotr. V.Konovalovui dabar ir pačiam neįtikėtina, kad gerokai per didelis švarkas dar prieš metus ant jo gulė tarsi nulietas.
