Nors vakarinis Panevėžio rajonas laikomas vienu populiariausių, galinčiu pasigirti aukščiausiomis nekilnojamojo turto kainomis, čia, atokiau nuo pagrindinių kelių, Ainių g. būstus pigiai išsinuomojusios šeimos gyvena prasčiau nei atokiame kaime.
Dėl pavasariais bekele virstančios gatvelės guodęsi gyventojai dabar turi kur kas didesnį rūpestį nei duobėmis išmuštas žvyrkelis.
Keturiuose individualiuose namuose būstus nuomojančių 12-a šeimų jau dvi savaites gyvena be lašo vandens. Šeimų vyrai kas antrą dieną į automobilių bagažines susikrauna tuščias statines ir važiuoja iki miesto vidurio, kad vaikams ir moterims parvežtų iš hidranto prileisto gėrio.
Bendrame kieme dunksantis šulinys – neliečiamas. Vaikams prigrasyta prie jo nė nesiartinti. Mat dar visai neseniai žmones gaivinęs jo vanduo dabar virtęs mirtinais nuodais. Dėl jų ant kojų sukilo krūva institucijų: ugniagesiai, higienistai, miesto valdininkai. Įtariama, kad šulinio vanduo galėjo būti užterštas nafta.
Išgąsdino riebalai
Nežinantieji Ainių gatvės nė neįtartų tokią esant visai greta Klaipėdos g. ir didžiausio mieste prekybos centro.
Keli šimtai metrų žvyrkelio nuo arterinės Klaipėdos g. – ir patenkama į savotišką kitą pasaulį, visai nepanašų į miesto gyvenimą.
Abipus žvyruotos duobėtos gatvelės išsidėstę keturi mediniai individualūs nameliai su išpuoselėtomis pievelėmis ir žydinčiomis gėlėmis.
Tik dabar čia gyvenantiesiems mažiausiai rūpi per sausrą palaistyti želdynus. Šeimos, kuriose auga bent 10 mažamečių vaikų, pačios neturi vandens ne tik maistui. Šulinio vanduo toks nuodingas, kad juo pavojinga būtų ir praustis. Juo net skalbti higienistai uždraudę.
Kad šulinyje vanduo įtartinas, žmonės pasakoja pastebėję birželio 2-ąją. Pasisėmę nustebo pamatę vandens paviršiuje plėvelę, tarsi būtų pripilta tepalų. Išpylus vandenį, kibiro sienelės irgi liko riebaluotos. Iš šulinio dvokte dvokė.
Gyventojai pasakoja pernelyg neišsigandę – iškvietė ugniagesius vildamiesi, jog pakaks tokį vandenį išpumpuoti. Tačiau pareigūnams tarša irgi sukėlė įtarimų ir šie pranešė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Panevėžio departamento specialistams.
Greta šulinio ir paplavos
Į Ainių gatvę suvažiavę higienistai griebėsi už galvų.
„Net ir be laboratorinių tyrimų aiškiai matyti, kad šulinys užterštas. Vandens ir kvapas, ir vaizdas toks, kad nežinau, kas išdrįstų jį prie burnos pakelti. Tokio niekas nenorėtų nei gerti, nei juo praustis. Žmonės liko visai be vandens“, – teigė Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Vida Vyčienė.
Anot jos, maždaug už 3,5 metro nuo šulinio įrengta duobė, į kurią gyventojai pila paplavas, o maždaug už 11 metrų – lauko tualetas. Higienos normatyvai numato, kad nuo šulinio iki gyvenamojo namo atstumas turi būti ne mažesnis nei 7 m, iki garažo, ūkinio pastato ar šiltnamio – 10 m, iki tvarto, mėšlidės ir kompostavimo aikštelės, išgriebimo duobės – 25 m, iki lauko nuotakyno – 15 m.
Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos darbuotojai paėmė šulinio vandens mėginius. Kuo jis užterštas, bus žinoma sulaukus tyrimų rezultatų. Neatmetama, kad į šulinį galėjo patekti tepalo. Tačiau, pasak V. Vyčienės, įmanoma, kad vandenį aptraukusi teršalų plėvelė galėjo atsirasti ir nuo į gruntą bei požeminius vandenis patekusių pačių gyventojų išpiltų paplavų.
Vandens – per pusę miesto
Užterštu šuliniu naudojasi keturiuose individualiuose namuose įsikūrusios 12 šeimų. Visos jos būstus nuomoja. Savotišką nuomininkų kvartalą įkūrusios dvi savininkės gyvena kitur – viena Vilniuje, kita Panevėžyje.
Nuomininkai žurnalistams pripažino nenorintys daug skųstis prastomis gyvenimo sąlygomis, kad nepakenktų pigiai būstus išnuomojusioms šeimininkėms.
Tačiau neslėpė vargo dabar turintys nemažai.
„Porą kartų per savaitę važiuoju su statinėmis vandens iš miesto parsivežti“, – prasitarė sutiktas vyras.
Kad aprūpintų šeimą prabanga tapusiu vandeniu, jam tenka sukarti net iki pusės miesto: prisileidžiantis iš hidranto Taikos alėjoje.
„Arčiau būtų hidrantas S. Daukanto g., bet ten pastatytas ženklas, draudžiantis stovėti. Kol prisileisiu vandens, policija dar nubaus“, – kalbėjo Ainių g. gyventojas.
Vietiniai vienas per kitą svarsto, kas galėjo nutikti jų šuliniui. Kad vandenį nevartojamu pavertė netoliese pilamos paplavos, žmonės netiki. Kai kurie puse lūpų pasvarsto, kad vandens paviršiuje telkšantys teršalai gali būti automobilio tepalai.
„Visą gyvenimą vanduo buvo švarus. Ir labai skanus. Gerdavom, prausdavomės – nieko niekada nėra blogo nutikę. Mes čia taip draugiškai gyvenam, kaip viena šeima, o dabar vieni į kitus žiūrim, klausdami, kas čia nutiko. Niekas svetimas negalėjo ateiti ir kažko pripilti“, – sako viešumo vengusi moteris.
Jis sutinka, kad gyvenimas pačių rankomis išpuoselėtoje, sutvarkytoje aplinkoje nėra patogus.
„Nors čia miestas, bet sąlygos kaip vienkiemyje. Būtų nutiestas vandentiekis, jau kaip nors iki namo patys vamzdynus pasiklotume“, – svarstė nuomininkė.
Bėdos tęsiasi
Įsikūrusiesiems Ainių g. atrodo, kad juos visi pamiršo.
„Pavasarį ir rudenį pas mus neatvažiuotumėte. Čia nebe balos, o ežeras telkšo“, – pasakojo žmonės.
Jie piktinosi, kad per didžiulį sklypą, pro 12-os šeimų namus vedantis žvyruotas kelias tvarkomas tik jų pačių. Po kiekvieno gausesnio lietaus gatvė skęsta didžiulėse balose. Situacija itin sudėtinga tapo šį pavasarį. Praėjusių metų pabaigoje čia buvo klojamos komunikacijos. Darbininkai vamzdžius užkasė, tačiau kelią paliko netvarkytą – visur liko vien dumblo košė ir provėžos.
„Bent galėjo sutankinti gruntą ar atvežti žvyro. Net sunku nupasakoti, kokiame dumblyne esame priversti gyventi. Jeigu tenka kulniuoti pėstute, be guminių batų niekaip, o ir tuos pačius dažnai dumble paliekame. Į darbą ateiname visi murzini, tenka neštis ne tik švarius batus, bet ir drabužius“, – dar kovo pabaigoje „Sekundei“ pasakojo gyventojai.
Dabar, stojus vasaros karščiams ir sausrai, žmonės dūsta dulkėse – jų namus nuo gatvės skiria vos pora metrų.
„Nei kelio, nei vandens – visiškai užmirštas užkampis. Kas patikėtų, kad šiais laikais šitaip žmonės gyvena“, – Savivaldybės pagalbos šaukėsi panevėžiečiai.
Vandentiekis ranka pasiekiamas
Dėl užteršto šulinio vakar į Ainių g. išlėkė ir miesto Savivaldybės specialistų komanda.
Jų nuomone, reikalaujantys pagerinti gyvenimo sąlygas privačiame sklype gyventojai savo valdose patys elgiasi keistokai.
„Mums lankantis visi šalia šulinio buvo remontuojamas automobilis“, – kalbėjo Miesto infrastruktūros skyriaus specialistė Rūta Taučikienė.
Ji abejoja, ar šulinio vandenį galėjo užteršti kaimyniniame sklype esančių garažų savininkai ar tolokai įsikūrusi degalinė. Specialistės teigimu, visiškai įmanoma, kad į gruntą susigėrė pačių gyventojų teršalai.
Būstų Ainių g. nuomininkų prašymas atvesti vandentiekį, anot tikrintojų, irgi nepagrįstas.
„Per patį privatų sklypą eina vandentiekio trasa. Gyventojai turi galimybę prie jos prisijungti“, – teigė R. Taučikienė.
Be vandens likusiems nuomininkas Savivaldybė gali pasiūlyti tik vežtis vandenį iš mieste įrengtų daugiau nei 30-ies hidrantų ir prašyti būstų savininkių pagerinti gyvenimo sąlygas.
„Galėtų nuomininkai paagituoti savininkus kreiptis į „Aukštaitijos vandenis“ dėl vandentiekio privedimo. Už kelių metrų kitapus tvoros naujai pastatytų namų gyventojai tokių problemų neturi“, – siūlė Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Tomas Jukna.
