Neatsakingas skolinimas ir skolinimasis, negrąžinamos paskolos, dažni sukčiavimo atvejai – šias blogybes vardijantis Lietuvos bankas rengia griežtesnes taisykles greitųjų kreditų teikėjams.
Po to, kai bankai patys nustojo dalyti kreditus į kairę ir dešinę, į jų vietą stojo greitųjų kreditų teikėjai. Šiuos pažaboti užsimojęs Lietuvos bankas (LB) tvirtina, kad kartais tokios paskolos neturi nieko bendro su atsakingu skolinimu.
„Kai kurios įmonės net 30 proc. visų paskolų išduoda bedarbiams, du trečdaliai paskolų vėluojama grąžinti daugiau nei 30 dienų“, – pastabas vardijo LB Priežiūros tarnybos direktorius Vytautas Valvonis.
Vienas iš planuojamų apribojimų – paskolos grąžinimo įmoka negalės viršyti 40 proc. gavėjo pajamų. Dabar tokia riba taikoma bankams. Tuo tarpu kai kurių greitųjų paskolų mėnesio įmokos dabar prilygsta gavėjo pajamoms.
Prievolė tikrinti paskolos gavėjo mokumą jau dabar yra numatyta Vartojimo kredito įstatyme. Tačiau skolintojo pareigos įstatyme nėra konkrečiai apibrėžtos, o tai suteikia galimybę įvairiai interpretuoti reikalavimus. Suvaržius skolintojus, jų skaičius gali sumažėti.
Paveiks smulkiuosius
Didžiausius rinkos žaidėjus vienijančios asociacijos aiškina, kad problemos dėl neatsakingo skolinimo aktualios tik mažoms įmonėms, apsiribojančioms paskolomis iki 1 000 litų. Šiuo metu Lietuvoje veikia maždaug keturios dešimtys greituosius ir vartojimo kreditus išduodančių įmonių, tik mažiau nei pusė priklauso asociacijoms – 13 priklauso Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijai, 3 didžiausius žaidėjus vienija Lietuvos vartojimo lizingo ir kredito asociacija (LVLKA).
Pranciškus Gerulis, LVLKA direktorius, aiškina, kad asociacijai priklausančios įmonės ir taip privalo tikrinti kliento mokumą, tuo metu mažosios įmonės ar nelegaliai kreditus išduodantys fiziniai asmenys neinvestuoja į brangiai kainuojančias patikros sistemas, atskleidžiančias kliento kredito istoriją ir pajamas. P. Gerulio teigimu, jei LB įpareigos kiekvieną kredito teikėją pasirūpinti šiomis priemonėmis, daugelis mažųjų turės būti uždarytos, mat šiandien jos veikia piktnaudžiaudamos įstatymo spragomis.
Asociacijai nepriklausančios greitųjų kreditų įmonės MCIP vadovas Paulius Bernotas sutiko, kad konservatyvesnė veiklos politika ir apribojimai sumažins pelną. „Atsisakius itin rizikingų klientų negali užsidirbti iš baudų ar delspinigių, kainuoja ir duomenų bazės – mes, kaip mažesnė įmonė, kas mėnesį tam išleidžiame 3–5 tūkst. litų. Tai, atvirai kalbant, žymi išlaidų dalis“, – teigė P. Bernotas.
Tiesa, kai kurių apribojimų norėtų išvengti ir didieji skolintojai – pavyzdžiui, paskolas pensininkams ir studentams jie norėtų vertinti ne taip griežtai.
Sugriežtinus taisykles smulkiesiems skolintojams dėl klientų vertinimo bus taikomi panašūs reikalavimai, kaip ir bankams. Tai turėtų sumažinti neatsakingai suteiktų ir paimtų paskolų skaičių. Kita vertus, tai sumažins galimybes užsidirbti iš rizikingesnių klientų.
