Perpildytos kameros, kur sulaikytieji gamtinius reikalus priversti atlikti stebint kitiems, nešvara, blausi šviesa ir jokios ventiliacijos – tokie vaizdai šokiravo Seimo kontrolierių įstaigos specialistus, apsilankiusius Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje. Tačiau kontrolierių rekomendacijos, kaip būtų galima pagerinti suimtųjų laikymo sąlygas, gerokai nustebino pareigūnus. Mat vienas areštinės pastatas renovuotas tik pernai, o kitas – prieš devynerius metus. Juokaujama, kad sulaikytųjų laikymo sąlygos tuoj bus geresnės nei pačių policijos pareigūnų darbo aplinka.
Nors Panevėžio apskrities policijos komisariato areštinė renovuota tik prieš metus, po patikrinimo paaiškėjo, kad sulaikytieji laikomi netinkamomis sąlygomis.
Į tualetą – stebint kaimynams
Kaip „Sekundei“ teigė Seimo kontrolierių įstaigos atstovas viešiesiems ryšiams Vytautas Valentinavičius, nuo šių metų pradžios jų įstaigai suteikta teisė vykdyti nacionalinę kankinimų prevenciją laisvės apribojimo vietose, t. y. stebėti, ar laisvės suvaržymo vietose nėra pažeidžiamos žmogaus teisės.
Seimo kontrolieriai savo stebėseną pirmiausia pradėjo nuo areštinių. Čia atsidūrusieji nėra nuteistieji, tik teismo sprendimu apribojama jų laisvė. Todėl itin svarbu, kad šie asmenys būtų laikomi tinkamomis sąlygomis, nepažeidžiant žmonių teisių ir orumo.
„Lietuva pasirašė konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką, žeminantį elgesį ar baudimą protokolą, įpareigojantį mus vykdyti laisvės apribojimo vietų prevenciją“, – paaiškino V. Valentinavičius.
Tikrintojų desantas birželio pradžioje apsilankė ir Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėse ir laikino sulaikymo patalpose. Čia nustatyta nemažai įvairių pažeidimų, kurie nepraslydo tikrintojams pro akis: laikino sulaikymo patalpose trūko švaros, tualetai įrengti taip, kad kiti nuteistieji priversti stebėti, kaip likimo draugai atlieka gamtinius reikalus. Be to, kameros perpildytos – sulaikytųjų gerokai daugiau nei įrengta vietų, vienam asmeniui yra mažiau nei 5 kvadratiniai metrai gyvenamojo ploto.
„Tai nėra kažkoks išsigalvojimas – penki kvadratiniai metrai minimalus reikalavimas, to nederėtų pažeisti. Į akis krito ir tai, kad žmogus neturi galimybės gamtinius reikalus atlikti privačiai, jį stebi kiti. Toks pažeidimas apskritai nėra toleruotinas ir įstaigos vadovas pirmiausia jį turėtų spręsti“, – „Sekundei“ teigė V. Valentinavičius.
Trūksta švaros
Nustatyta, kad Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinės ir laikino sulaikymo patalpos nėra pritaikytos neįgaliesiems. Taip pat sulaikytiesiems nesudaromos sąlygos susitikti su psichologu ar psichoterapeutu, o badaujančių asmenų sveikatos nestebi bendruomenės slaugytoja. Seimo kontrolieriai komisariato vadovybei rekomendavo įrengti vaizdo kameras apklausos kambariuose ir užtikrinti, kad į areštinę atvykusiems asmenims būtų išduodami tik švarūs ir dezinfekuoti čiužiniai. Areštantai taip pat turi būti raštiškai ir asmeniškai supažindinami su savo teisėmis ir areštinės vidaus tvarkos taisyklėmis.
„Tai nėra tik Panevėžio policijos komisariato problema. Panašių pažeidimų nustatyta ir kitose areštinėse bei laisvės apribojimo vietose, o jų Lietuvoje yra per 400. Pastebime, kad daugelyje areštinių nėra sudaromos sąlygos sporto, laisvalaikio veiklai. Net knygas sulaikytieji priversti skaityti blausioje šviesoje. O kur dar elementari higiena. Daugelis patalpų dezinfekuojamos chloro milteliais, tačiau moksliniai tyrimai patvirtino, kad chloras itin kenkia plaučiams ir kvėpavimo takams. Areštinėje asmuo laikomas teismo sprendimu, bet jis dar nėra nuteistas, tad svarbu, kad jam būtų sudarytos tinkamos sąlygos ir iš areštinės išeitų nesutrikdytos sveikatos“, – pabrėžė V. Valentinavičius.
Laisvės suvaržymas – tik išimtiniais atvejais
Panevėžio policijos komisariato vadovybei nurodyta iki rugsėjo pradžios bent sudaryti planą, kaip būtų galima išspręsti nurodytus trūkumus ir problemas. Aišku, tai yra ir Policijos departamento rūpestis – jis turi atrasti lėšų, kad patalpos atitiktų bent jau minimalius reikalavimus ir neprieštarautų sulaikytųjų teisėms ir laisvėms.
Kita vertus, Seimo kontrolierių išvados apnuogino kitą gana opią Lietuvos problemą – netobulą bausmių sistemą. Lietuva pirmauja Europoje pagal kalinių skaičių, o laisvės suvaržymo priemonės, Jungtinių Tautų komiteto nuomone, taikomos per dažnai, nors yra ir kitų veiksmingų kardomųjų priemonių.
„Lietuvos areštinėse laikoma per daug žmonių. Laisvės suvaržymas turėtų būti tik kraštutinė priemonė, bet Lietuvoje teismai ją taiko dažniausiai. Siekiant išspręsti areštinių perpildymo problemą, arba turėtų būti skiriama mažiau laisvės suvaržymo bausmių, arba kitaip organizuojamas tokių žmonių laikymas. Sulaikytųjų areštinėse gerokai sumažėtų taikant kitas kardomąsias priemones. Tuo labiau kad jie nėra nuteisti“, – teigė V. Valentinavičius.
Jo teigimu, Lietuva privalo įgyvendinti Jungtinių Tautų ir Europos Komisijos reikalavimus gerinant sulaikytųjų ir nuteistųjų sąlygas, tuo labiau kad tam iš įvairių Europos Sąjungos ir Norvegijos fondų skiriamos dotacijos. Antraip Lietuvai gali grėsti tam tikri finansiniai suvaržymai.
Trūksta lėšų
Panevėžio apskrities policijos komisariato Viešosios tvarkos biuro viršininkas Vytautas Vinslovas teigė negalintis vertinti Seimo kontrolierių įstaigos rekomendacijų, tačiau kai kurie nustatyti pažeidimai – netikslūs. Panevėžio areštinė yra padalyta į du korpusus: vienas renovuotas 2005-aisiais, kitas – praėjusiais metais.
Visi sanitariniai mazgai atskirti pagal teisės aktų reikalavimus. Juose užtikrinama švara, įrengta atskira patalpų vėdinimo sistema, yra praustuvės, šalto vandens čiaupai. Areštinėje niekada nebūna daugiau sulaikytųjų, nei yra vietų.
„Areštinėje yra 66 vietos sulaikytiesiems, tačiau vidutiniškai per parą 2014 metais buvo laikomi tik 47 asmenys. Niekada čia nėra buvę daugiau žmonių, nei yra vietų jiems laikyti. Esant didesniam sulaikytųjų skaičiui, stengiamasi juos uždaryti į kitų policijos komisariatų areštines“, – teigė V. Vinslovas.
Nors areštinėje nėra psichologo ar psichoterapeuto, šių specialistų paslaugos prireikus teikiamos – sulaikytieji vežami pas minėtus specialistus Panevėžio miesto medicinos įstaigose. Tiesa, patalpos neįgaliesiems nėra prieinamos, tačiau komisariato teritorija stebima vaizdo kameromis, todėl pareigūnai, pastebėję neįgalų asmenį, ketinantį patekti į įstaigą, nedelsiant skuba jam padėti. Visur iškabinti dideli informaciniai stendai.
Pastaba, kad nuteistiesiems ne visada išduodami švarūs ir dezinfekuoti čiužiniai, taip pat ne visai teisinga, mat areštinėje įrengta speciali kamera, kur nuolat dezinfekuojami sulaikytiesiems duodami čiužiniai.
„Visada sulaikytuosius, prieš uždarant juos į areštinę, supažindiname su teisėmis pasirašytinai. Bet Seimo kontrolierių rekomendaciją supažindinti sulaikytuosius su jų teisėmis pasirašytinai ir įteikti atspausdintą sąrašą, kuriame būtų išvardytos jų teisės, įgyvendinsime. Visas rekomendacijas, nereikalaujančias papildomų lėšų, įgyvendinsime nedelsiant, o kiti siūlymai galėtų būti įgyvendinami tik gavus papildomų lėšų“, – teigė V. Vinslovas.
Siūlo kontroliuoti atliekų kaupimą
Lina Nemeikaitė,
Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė
Iki 2008 m. tik 9 iš 46 tuomet šalyje veikusių policijos areštinių būklė buvo vertintina kaip gera, kitos neatitiko tarptautinių teisės aktų ir tarptautinių organizacijų teikiamų rekomendacijų bei šalies teisės aktuose nustatytų reikalavimų dėl policijos areštinių įrengimo ir eksploatavimo. Daugelyje areštinių nebuvo užtikrinamas tinkamas natūralus apšvietimas, vėdinimas, buvo pasenusios ventiliacijos sistemos, dalis policijos areštinių neturėjo pasivaikščiojimui skirtų kiemų, sanitarinių mazgų, dušų ir t. t.
Didžioji dalis šalyje esančių policijos areštinių statytos sovietiniais laikais, todėl dėl didelio nusidėvėjimo kai kuriose jų asmenų laikymo bei policijos pareigūnų ir kitų darbuotojų darbo sąlygos buvo vertinamos kaip kenksmingos sveikatai.
Šiandien iš 46 policijos areštinių liko veikti 25. Ateityje planuojama jų skaičių dar sumažinti. Uždarius blogiausiomis asmenų laikymo sąlygomis pasižymėjusias areštines, kasmet vykdomi likusiųjų atnaujinimo darbai, tad asmenų laikymo sąlygos areštinėse pastebimai pagerėjo. Daug investuojama ir į naujų areštinių statybą, kur bus sudarytos labai geros sąlygos sulaikytiems asmenims. Be to, siekiama kuo trumpiau suimtuosius laikyti. Per metus areštinėse vidutiniškai laikoma apie 36 tūkst. asmenų.
Lina DRANSEIKAITĖ
