„Intel“ pristatė procesorius su trimatės struktūros tranzistoriais.
Per pastarąjį dešimtmetį kompiuterių galimybės gerokai išaugo dėl nuolat tobulėjusio vieno pagrindinių jo elementų – procesoriaus. Pastarojo sparta priklauso nuo jame panaudotų tranzistorių skaičiaus. O tai, kiek tranzistorių galima sutalpinti į vieno kvadratinio centimetro plotą (apytikriai procesoriaus matmenys), priklauso nuo tranzistorių dydžio.
Iki šiol procesorių sparta buvo didinama kuriant vis mažesnius tranzistorius. Pirmųjų kompiuterių procesoriai turėjo dešimtis tūkstančių tranzistorių, o dabartinių kompiuterių procesoriuose naudojami šimtai milijonų tranzistorių, per artimiausius kelis metus jų skaičius pasieks milijardą. Per pastarąjį dvidešimtmetį procesorių gamybos technologija nuo vieno mikrometro pasikeitė į 32 nanometrų (atstumas tarp tranzistoriaus elektrodų sumažėjo daugiau kaip 30 kartų).
Tačiau jau 2000 metais mokslininkai suprato, kad tranzistorių mažėjimas turi ribą, kurią lemia fizikos dėsniai, nes neįmanoma pagaminti tranzistoriaus, mažesnio už vieną atomą. Tiesa, iki kol bus pasiekta ši riba, dar teks kelis metus palaukti. Kitąmet turėtų pasirodyti procesoriai, pagaminti pagal 22 nanometrų technologiją, 2013 metais – pagal 16 nanometrų, o 2015 metais – pagal 11 nanometrų.
Žvelgdama į apribojimus, su kuriais jai gali tekti susidurti ateityje, viena didžiausių procesorių gamintojų pasaulyje „Intel“ šią savaitę pristatė naujos kartos trimatės struktūros tranzistorius „Tri-Gate“ ir pademonstravo pirmą veikiantį šios kartos lustą „Ivy Bridge“. Tokie tranzistoriai, skirtingai negu plokščios struktūros tranzistoriai, turi ne vieną, o tris vadinamuosius vartus arba bazes.
Šis patobulinimas pirmiausiai leidžia žymiai geriau kontroliuoti tranzistoriumi tekančią elektros srovę ir jį visiškai išjungti, kai tranzistorius nenaudojamas. Taip procesorius sunaudoja gerokai mažiau energijos. „Intel“ teigimu, procesoriai su naujoviškais tranzistoriais gali vartoti 37 proc. mažiau elektros energijos, palyginti su įprastais.
Be to, trimatė struktūra leidžia į tą patį plotą sutalpinti daugiau tranzistorių, juos išdėstyti arčiau vienas kito, kas yra būtina siekiant gaminti spartesnius procesorius. Palyginimus mėgstančios bendrovės teigimu, ant šio sakinio gale padėto taško būtų galima sutalpinti 6 mln. naujųjų tranzistorių.
Daugiausiai naudos – mobiliesiems įrenginiams
Masinė „Intel“ procesorių su naujais tranzistoriais gamyba turėtų prasidėti kitų metų pradžioje. Tiesa, daugiausiai pranašumų ji turėtų suteikti ne įprastiems kompiuteriams, o įvairiems nešiojamiesiems įrenginiams bei padėti bendrovei sustiprinti savo pozicijas šiame rinkos segmente. Planšetiniai kompiuteriai per pastaruosius metus turėjo neigiamos įtakos pasauliniam kompiuterių pardavimui, pastarųjų per pirmąjį šių metų ketvirtį buvo parduota 3,2 proc. mažiau negu per tą patį 2010 metų laikotarpį.
Šiuo metu mobiliuosiuose telefonuose ir planšetiniuose kompiuteriuose dažnai naudojami bendrovės ARM lustai, kurie, nors ir nėra spartesni už panašius „Intel“ gaminius, tačiau kur kas efektyviau vartoja elektros energiją. Įrenginiams, kurie dažniausiai veikia su baterija, tai yra labai svarbu.
Jeigu „Intel“ procesorių pranašumai iš tiesų tokie, kokius skelbia bendrovė, tai galėtų tapti rimtu atsaku kitoms mobiliųjų įrenginių segmente šiuo metu dominuojančioms įmonėms.
