DNB bankas apgautiems savo klientams turės atlyginti 11,5 mln. Lt nuostolių. Tokį verdiktą paskelbė 15-os asmenų grupės pateiktą ieškinį išnagrinėjęs Panevėžio apygardos teismas.
Nukentėjusiesiems iš banko priteistos sumos siekia nuo 23 tūkst. Lt iki maždaug 6,9 mln. Lt.
Bylą išnagrinėjusi trijų teisėjų kolegija pripažino, kad bankas, siūlęs klientams investuoti į obligacijas, pažeidė teisės aktuose įtvirtintus įpareigojimus ir pareigą veikti sąžiningai bei geriausiomis klientams sąlygomis. Dėl šių neteisėtų veiksmų neprofesionalūs investuotojai patyrė nuostolių, juos bankas dabar privalo atlyginti.
Teismas taip pat konstatavo, kad bankas tinkamai neįvykdė savo pareigos informuoti klientus apie galimą tokių sandorių riziką.
Teisėjų kolegija atmetė banko atstovų argumentą, kad ieškovai patys atsakingi dėl neigiamų pasekmių.
Bankui nepalankus Panevėžio apygardos teismo sprendimas gali būti per 30 dienų apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui.
Bylinėsis ir pašto viršininkas
Išklausyti nuosprendžio atvyko vos keletas nukentėjusiųjų. Banko atstovai teisme nepasirodė.
„Teisingumas Lietuvoje yra“, – išklausę sprendimą triumfavo ir viens kitam rankas spaudė nuostolius skaičiuojantys investuotojai.
Nors laimėjo dar tik tik pirmos instancijos teismą, DNB banko klientai džiaugėsi tarsi jau būtų nusikratę juos prislėgusių milijonus litų siekiančių skolų naštos.
„Mums nepriteisti milijonai. Teismas nusprendė, kad DNB bankas neturi teisės iš mūsų atimti butų, namų – jam įkeisto turto“, – teigė vilnietis Vladas Sakalauskas.
Jam DNB bankas teismo įpareigotas atlyginti per 420 tūkst. Lt nuostolį.
Pinigus praradusių investuotojų pergalė teisme – paspirtis ir kitiems iki šiol tylėjusiems DNB banko klientams. Artimiausiu metu teismus turėtų pasiekti dar keletas ieškinių.
Iki liepos mėnesio 150 tūkst. Lt ieškinį DNB bankui planuoja pateikti ir Panevėžio centrinio pašto vadovas Raimundas Povilonis. Tokią sumą bankui patikėjusiam panevėžiečiui jis suteikė 5,5 karto didesnę paskolą – per 700 tūkst. Lt savo platinamoms obligacijoms pirkti. Užuot užsidirbęs iš tokio sandorio, R. Povilonis prarado gyvenimo santaupas.
Panevėžietis teigia iki šiol delsė bylinėtis su banku – laukė, ką pasisakys teismas.
Patikėjusieji auksaburniais liko elgetomis
Viliojančią galimybę, kaip lengvai, greitai ir nerizikuojant solidžiai užsidirbti DNB bankas (tuomet „DNB Nord“) pasiūlė dar prieš ekonominę krizę. Bankas pats leido vertybinius popierius – obligacijas – ir klientams aktyviai siūlė jas įsigyti be jokių nuosavų pinigų: pats skolino už palūkanas. Banko atstovai tikino, kad palūkanas padengs iš investicijų uždirbtas pelnas. Obligacijas įsipareigojo išplatinti pats „DnB Nord“ bankas. Vertybinių popierių komisijos duomenimis, 2007-aisiais SASO išplatinta už 1,09 mlrd. Lt, 2008 m. – už 196,8 mln. Lt, o 2009 m. – už 71,2 mln. Lt.
Visi su DNB banku bylinėtis ryžęsi neprofesionalūs investuotojai tvirtina buvę įtikinti, kad jokiu būdu nepraloš.
„DnB Nord“ bankas žadėjo, kad per metus obligacijos uždirbs bent po 8 proc. pelno. Kadangi bankas paskolas dalijo už iki 5 procentų siekusias palūkanas, likę keli procentai solidžias sumas investavusiesiems žadėjo neblogą uždarbį.
Perspektyva praturtėti nerizikuojant žmones taip gundė, kad patikėję auksaburniais banko darbuotojais lengva ranka įkeitė ne tik vienintelius savo, bet ir tėvų, artimųjų būstus.
Nerealūs rožiniai planai sužlugo labai greitai. Akcijų indeksai, su kuriais buvo susietos obligacijos, krito, o bankas SASO sutiko išpirkti tik už nominalią vertę. Tai yra už tiek, kiek už jas klientai sumokėjo įsigydami prieš keletą metų.
Taip investuotojai „DnB Nord“ bankui liko skolingi per keletą metų priaugusias palūkanas už paimtas paskolas. Tarkim, už pasiskolintą milijoną litų obligacijų prisipirkęs žmogus ne tik neuždirbo, bet dar bankui liko skolingas 150 tūkst. Lt.
Investicijoms nepasiteisinus vietoj žadėto pelno žmonės išėjo elgetomis – bankui už lengvai dalytas paskolas liko užstatyti namai, sklypai, be to, prarastos santaupos.
„Žmonės nepažeidė nieko. Jie tik pasitikėjo banku, jo profesionaliais darbuotojais, reklama ir atsidavė jam įkeisdami savo turtą“, – pažymėjo V. Sakalauskas.
Anot jo, besaikis pasitikėjimas neturėtų stebinti, mat 2007-aisiais, kai DNB bankas agitavo užsidirbti iš platinamų obligacijų, pagal visuomenės pasitikėjimo reitingą bankai užėmė trečią vietą po Bažnyčios ir prezidentūros.
Švenčia ir norvegai
Pergalę prieš DNB banką neprofesionalūs investuotojai švenčia ir Norvegijoje.
Maždaug prieš mėnesį šios šalies Aukščiausiasis Teismas priėmė istorinį sprendimą analogiškoje byloje dėl panašių banko produktų Norvegijoje, platintų pagrindinio DNB banko.
63 metų buvęs elektrikas I. P. Roeggenas iš banko prisiteisė 230 tūkstančių Norvegijos kronų (apie 100 tūkst. litų) žalai atlyginti. Bankas taip pat padengė beveik 4,8 milijono kronų (apie 2,2 milijono litų) teismo ir advokatų samdymo išlaidų. Netrukus norvegiško DNB banjo atstovai paskelbė, kad keliems šimtams klientų Norvegijoje jie sutinka atlyginti nuostolius.
Lietuvoje DNB banko klientai, nukentėję dėl taikytos analogiškos „investicinės“ schemos, toliau varsto teismų duris. Asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ duomenimis, lietuviško DNB banko platintų SASO skolintomis lėšomis 2007–2008 metais buvo įsigiję daugiau kaip 600 šio banko klientų, o bendra jų patirtų nuostolių suma gali siekti net 100 milijonų litų. Lietuvos teismai šiuo metu nagrinėja apie 20 su šia investicine schema susijusių bylų, jose savo interesus gina per 50 banko klientų.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ, „SEKUNDĖ“
