Per pirmuosius šių metų tris ketvirčius išaiškinta 23 proc. daugiau sukčiavimo atvejų, bandant padidinti ar neteisėtai įgyti draudimo išmoką, nei pernai per tą patį laikotarpį, rodo „Lietuvos draudimo“ duomenys. Draudikai šiemet jau atskleidė 300 sukčiavimo atvejų transporto priemonių ir turto draudimo srityse, sukčiai bandė apgaule pasisavinti 2,5 mln. litų.
„Bandymų sukčiauti ypač padaugėja šaltuoju ir tamsiuoju metų sezonu, kai anksčiau sutemsta. Sukčiai ypač suaktyvėja prieš didesnes šventes, kai į Lietuvą aplankyti artimųjų grįžta užsienyje „patirties“ įgavę tautiečiai.
Patrauklus metas imituoti avarijas – Vėlinės, kai keliuose daugiau mažesnę patirtį turinčių vairuotojų, intensyvesnis eismas“, – sako Marijus Raliūga, „Lietuvos draudimo“ Transporto žalų skyriaus vadovas.
Pastaraisiais metais „Lietuvos draudimas“ užfiksavo keletą organizuotų sukčiavimo tendencijų: iš Švedijos į Lietuvą buvo gabenami parduoti nepatrauklūs naudoti taksi automobiliai, o iš Prancūzijos vežamos prabangios, bet problemų turinčios mašinos. Abiem atvejais Lietuvoje su šiais automobiliais buvo imituojamos avarijos, siekiant gauti draudimo išmoką.
Kita tendencija – Lietuvoje organizuojamas labai prastos būklės automobilių supirkimas neva į metalo laužą, tačiau jie panaudojami kitų brangių automobilių tyčiniam daužymui. Po tokios „avarijos“ brangus automobilis nurašomas į metalo laužą.
Bendrovės duomenimis, 40 proc. visų sukčiavimų sudaro eismo įvykio aplinkybių klastojimas, dar 19 proc. – bandymai susitarti jau po avarijos.
Apsukrūs vairuotojai, neturintys privalomojo civilinės atsakomybės draudimo ir sukėlę eismo įvykį, įkalba kitą, dažniausiai nekaltą, avarijoje dalyvaujančią pusę, pavėlinti eismo įvykio laiką deklaracijoje ir skuba apsidrausti automobilį.
„Labai svarbu atkreipti dėmesį, kad nukentėjusiajam avarijoje nuostoliai visais atvejais atlyginami, tai padaro arba draudikai, arba, jei avarijos kaltininkas yra neapsidraudęs, nuostolius nukentėjusiajam atlygina transporto priemonių draudikų biuras. Todėl nepasiduokite įkalbinėjimams, kad jei sutiksite dalyvauti klastojant įvykio aplinkybes ir kaltininkas apsidraus po įvykio, tik tuo atveju bus padengti jūsų nuostoliai. Tai netiesa“, – perspėja M.Raliūga.
Draudikams išsiaiškinus nesąžiningus vairuotojus, dažniausiai tokie piliečiai atsisako draudimo išmokos, pripažįsta savo kaltę ir gailisi, tačiau bandymai sukčiauti nesąžiningiesiems atsiliepia ateityje: kaltininko draudimo rizikos grupė pasikeičia jo nenaudai – kitais metais jam teks mokėti didesnę draudimo įmoką. Taip pat rizikos grupė pasikeičia ir į šią aferą įtrauktiems kitiems vairuotojams.
Apie 14 proc. sukčiavimo atvejų yra susiję su automobilių vagystėmis.
Draudikai sulaukia pranešimų apie tariamai pavogtą automobilį, o iš tikrųjų savininkas pats iš savęs „pavagia“ automobilį – tai yra jį paslepia, kad gautų draudimo išmoką.
Šiemet didžiausia išmoka, kurią buvo bandoma apgaule gauti iš „Lietuvos draudimo“, siekė 200 tūkstančių litų, draudikams buvo pranešta apie tariamai pavogtą prabangų automobilį.
„Nuolat susiduriame su bandymais deklaracijose nurodyti žalas, kurios iš tiesų visai nesusijusios su deklaruojamu įvykiu, pavyzdžiui, pažeista tokia automobilio dalis, kuri deklaruojamos avarijos metu iš viso negalėjo nukentėti, klastojamos įvykio aplinkybės, „suvaidinamos“ senų ar techniškai netvarkingų automobilių avarijos.
Atsiranda vienas kitas „serijinis pakišinėtojas“, daugiausia provokuojantis avarijas žiedinėse ar problematiškose sankryžose“, – komentuoja M.Raliūga.
Sekunde.lt
