Prisitaikydami prie bankinių paslaugų pokyčių, sukčiai griebiasi naujų apgaulės būdų. Paskelbus informaciją apie balandį įsigaliosiančius naujus internetinės bankininkystės saugumo reikalavimus, jie nusitaikė į saugumo kodų korteles naudojančius gyventojus.
Jau žinomas ne vienas sukčių bandymas, dangstantis nuo balandžio įsigaliosiančiais naujais reikalavimais, išgauti prisijungimo prie interneto banko kodus. U. Mikaliūno nuotr.
Pagal naujas nuostatas bankai turėjo papildyti dabar plačiai naudojamas slaptažodžių kodų korteles saugesnėmis priemonėmis arba jas pakeisti. Vietoj jų galima naudoti kodų generatorius, mobiliuosius elektroninius parašus, tačiau pastarosios priemonės kainuoja ir kol kas nėra populiarios.
Lietuvos bankų asociacijos vadovas Stasys Kropas teigia, kad vis dėlto daugelis bankų nusprendė neatsisakyti slaptažodžių kodų kortelių. Jas bus galima naudoti, bet reikės papildomo patvirtinimo – dažniausiai siunčiamo trumpąja žinute. Tad klientų dabar prašoma patikslinti ar nurodyti mobiliojo telefono numerį, kuriuo būtų galima atsiųsti papildomų slaptažodžių. Pervedimui iki 30 eurų papildomų saugumo priemonių nereikės.
S. Kropo teigimu, „Nordea“ bankas yra paskelbęs, kad papildomai patvirtinti bus galima specialia programėle – kodų generatoriumi išmaniajame telefone. Nevienodi ir vadinamieji dienos limitai – vieni bankai skelbia internetu galimas pervesti sumas, kiti numato tam tikrų reikalavimų ir pan. Asociacijos vadovas pataria susipažinti su konkretaus banko reikalavimais internetiniams pervedimams.
„Kiekviename banke savi rizikos valdymo veiksmai“, – tvirtina asociacijos vadovas.
Pasak S. Kropo, kol kas tik „Danske“ bankas yra paskelbęs, kad nuo balandžio jungiantis prie internetinės bankininkystės kodų kortelės nebegalios. Jo nuomone, privatiems klientams tai veikiausiai neturės jokios įtakos, nes bankas yra pasirašęs sutartį su „Swedbank“ dėl mažmeninės bankininkystės verslo pardavimo, laukiama Konkurencijos tarybos pritarimo.
Naudojasi sukčiai
S. Kropo tvirtinimu, nors kodų kortelė nėra labai saugi, bet didesnių problemų nekėlė. Naujos saugumo priemonės sumažina įsilaužimų tikimybę, tačiau nuo sukčių neapsaugos.
„Jei žmogus neturi elementarių žinių, nesivadovauja rekomendacijomis, atskleidžia duomenis bet kam, tai ir nukentės. Juk ir grynuosius pinigus išvilioja“, – kalbėjo asociacijos vadovas.
S. Kropas priminė ir kitą pavojų. Naudodamiesi besikeičiančiais reikalavimais, sukčiai skambina ir apgaule išvilioja duomenis. Jo teigimu, niekas iš bankų darbuotojų neskambina klientams ir neprašo prisijungimo kodų ar kitos informacijos.
Mobiliojo telefono numerį, kuriuo bus siunčiami saugumo kodai, gyventojai turi nurodyti patys – prisijungę prie savo interneto banko paskyros, atvykę į banko padalinį arba paskambinę į jį. Tokios informacijos banko darbuotojai nerenka – neskambina klientams. Kaip ir neprašo registruoti numerius kitose interneto svetainėse ar siųsti duomenis elektroniniu paštu.
„Swedbank“ nuo metų pradžios jau užfiksavo ne vieną bandymą, dangstantis nuo balandžio įsigaliosiančiais naujais reikalavimais, išvilioti iš gyventojų prisijungimo prie internetinio banko kodus.
Banko darbuotojais prisistatę sukčiai telefonu įspėja apie tariamą grėsmę elektroninio mokėjimo saugumui ir, gavę prieigą prie interneto banko, žada pašalinti visus nesklandumus.
Jaunai merginai paskambinęs sukčius prisistatė banko darbuotoju, pasakojo apie būsimus saugumo pokyčius ir būtinybę atlikti pakeitimus jos elektroninio banko paskyroje. Pokalbiui įpusėjus, mergina buvo sujungta su tariamu saugumo specialistu ir jam atskleidė asmeninius elektroninės bankininkystės duomenis. Supratusi, kad greičiausiai tai buvo sukčiai, mergina kreipėsi į banką, tačiau žalos išvengti nepavyko.
Daiva SAVICKIENĖ
