Panevėžys tapo ne tik geografiniu, bet ir kultūriniu vidurio Lietuvos centru. Savaitgalį rajone nuskambėjusi sporto ir meno šventė „Nevėžio vasara“ sujungė Kauną, Kėdainius ir Panevėžį. Į pirmąjį jungtinį trijų prie Nevėžio upės išsidėsčiusių rajonų renginį vien dalyvių susirinko 1200 – nuo jėgas išbandyti panorusių galiūnų, raitelių iki folkloro ir jaunimo pamėgtų atlikėjų.
Mero taurė iškeliavo
„Nevėžio vasara“ apėmė visą Panevėžio rajoną. Šventė startavo konkūrų varžybomis Kierų žirgyne Linkaučiuose Panevėžio rajono mero taurei laimėti. Į antrus metus rengiamą žirginio sporto šventę savaitgalį suvažiavo 13-36 metų raiteliai iš 14 Lietuvos rajonų. Pasak žirgyno savininko Dainiaus Kiero, iš tokio verslo išgyventi sunku, tačiau buvęs futbolininkas savo didžiojo hobio – žirgų – teigė neatsisakysiąs. Varžybose net su trimis žirgais – Trojumi, Togu ir Dikcija – startavo ir trylikametis Kierų sūnus Laurynas. Ne vieną taurę jau iškovojusiam jaunuoliui šį kartą rungtynių trasa nebuvo sėkminga. „Mes laimėsime kitur. Šį kartą svečiams reikia duoti nugalėti. Kad nepagalvotų, jog teisėjai papirkti“, – juokavo D.Kieras. Mero taurė iš tiesų iškeliavo iš Panevėžio rajono. Ji atiteko anykštėnui, sporto klubo „Akela“ raiteliui Ovidijui Uogelai.
Stipriausi vyrai jėgas išbandyti rinkosi į Nevėžio kaimą. Čia aistras kaitino galiūnų ir virvės traukimo varžybos.
Pirkėjų ir žiūrovų nesulaukė
Folkloro mylėtojai buvo laukiami Ustronės Juozo Tumo-Vaižganto ir knygnešystės muziejaus sodyboje. Nuostabioje aplinkoje ant Vadakties upelio krantų įsikūrusios šeimininkės iš Trakiškio turgelyje siūlė už litą kitą įsigyti kaimiškų gėrybių: vaistažolių „nuo galėjimo ir nuo negalėjimo“, džiovintų obuoliukų, pupelių, kvepiančių spurgų, riestainių, pirkėjų laukė netgi gyvas žąsinas. O nesiryžusiems traukti piniginės šeimininkės už dyką dalijo liaudies patarimus.
Visa Ustronės sodyba kvepėjo miežiškiečių kepamais blynais. Su varške, braškių uogiene ar mėsyte blynelių buvo galima paragauti suderėjus litą ar du, o, anot Miežiškių kultūros namų direktorės Birutės Petrulaitienės, kas labai prašo – ir už ačiū pavaišinami. 1000-iui blynų iškepti šeimininkės sunaudojo 15 kilogramų miltų, 50 kiaušinių. Daugiau produktų moterys tikino nė neskaičiavusios – atvažiavusios ne užsidirbti, o šventės dalyvių pamaitinti.
Vieni žmonėjosi trakiškiečių turguje, kiti vaišinosi miežiškiečių blynais, treti, pamokyti Upytės linų muziejaus muziejininkės Dalios Mikalauskienės, čia pat linus šukavo. Prie muziejaus koncertavo Kauno, Kėdainių, Panevėžio folkloro kolektyvai. Vis dėlto saviveiklininkai Ustronėje tik vieni kitiems rodė savo išmonę – žiūrovų beveik nesimatė. Ne vienas šventės dalyvis stebėjosi, kodėl „Nevėžio vasaros“ organizatoriai saviveiklininkus „nutrėmė“ į sunkiai privažiuojamą Ustronę, kai tuo tarpu šventės centras buvo Krekenavos pušyno estrada.
Padalijo medalius
Šeštadienio vakarą visi keliai, atrodo, vedė į Krekenavą. Panevėžio pučiamųjų orkestro „Panevėžio garsas“ fanfaroms paskelbus oficialią šventės pradžią į aikštę išsiliejo minia meno kolektyvų iš Kėdainių, Kauno ir Panevėžio rajonų. Dalyvius ir susirinkusiuosius sveikino trijų savivaldybių merai. Traukiant burtus buvo nuspręsta, kad kitamet „Nevėžio vasaros“ šventę organizuos Kauno rajono savivaldybė. Dar po metų – 2008-aisiais – Nevėžio upės jungiami rajonai rinksis jau Kėdainiuose.
Plačiau skaitykite birželio 19 d. „Sekundėje“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
S.Kašino nuotr. Tūkstantį blynų iškepusios miežiškietės už litą kitą siūlė paragauti, o labai išalkusius ir veltui vaišino.
