Senos tradicijos
Naujausias sociologinis tyrimas skelbia: net 80 proc. porų
bendrą gyvenimą pradeda ne santuokoje. Dėl nykstančių tradicinių vertybių
nuogąstaujančius dvasininkus ir konservatoriškų pažiūrų piliečius sociologai
ramina: neteisinga sugyventinius kaltinti baime įsipareigoti ir nepastovumu.
Tyrimo išvados skelbia, kad skirtumas tarp sutuoktinių ir viens kitam viešai
neįsipareigojusių partnerių – labai nedidelis.
Socialinių tyrimų instituto Demografinių tyrimų centro
sociologės Aušros Maslauskaitės teigimu, šeimos kūrimo modelis iš esmės
pasikeitė per pastaruosius 20 metų, tačiau tyrimas paneigia mitą, kad
sugyventiniai – naujųjų laikų reiškinys ar iš užsienio nukopijuota mada.
Anot sociologės, santuoka, kaip vienintelis šeimos kūrimo
modelis, dominavo iki 1970-ųjų. Toliau pastebima auganti tendencija bendrą
gyvenimą pradėti ne sumainius aukso žiedus, o tiesiog susidėjus, 1990-aisiais
tokį šeimos kūrimo modelį rinkosi 30 proc. porų.
„Gyvenimo susidėjus procesas, paprastai siejamas su Lietuvos
nepriklausomybės atgavimu, iš tiesų turi kur kas gilesnes istorines šaknis.
Liaudiškai sugyvenimu, o moksliškai – kohabitacija vadinamas reiškinys nėra tik
Vakarų šalių šeimos modelio mėgdžiojimas. Šiam procesui nemažą įtaką padarė ir
sovietmetis“, – teigia sociologė.
Žiedai santykių nepagerina
Bene vienintelis skirtumas tarp tarybinių ir šių laikų
sugyventinių porų – laikas iki santuokos. Prieš kelis dešimtmečius net 60 proc.
sugyventinių vestuves atšokdavo po šešių bendro gyvenimo mėnesių. Šių dienų
susidėjusios poros galvoja kur kas ilgiau – 90 proc. sugyventinių užsimauti
vestuvinius žiedus ryžtasi kartu pagyvenę maždaug porą metų.
Dažniausiai partnerystę renkasi jauni, pirmą kartą pradedantys
bendrą gyvenimą žmonės (70 proc.), išsiskyrusieji sudaro 20 proc. sugyventinių,
o našliai – tik 5 proc. Beje, kartą jau išsiskyrę ir ne santuokoje su kitu
partneriu gyvenantys žmonės dar kartą sumainyti aukso žiedų nebesiveržia – 80
proc. tokių moterų ir 50 proc. vyrų teigia neketinantys tuoktis.
A.Maslauskaitė paneigia stereotipą, esą sugyventinių poros nėra
tvirtos ir vos susidūrę su sunkumais partneriai be didelio galvos skausmo suka
skirtingais keliais. Tyrimas parodė, kad partnerius dažnai keičia tik 6 proc.
sugyventinių.
Pokyčius kuriant šeimą analizavę sociologai aiškinosi, ar
antspaudas pase turi įtakos poros santykiams. Apklausus sutuoktinius ir
sugyventinius iki 34-erių metų gautos išvados nustebino pačius sociologus:
reikšmingų skirtumų tarp sugyventinių ir sutuoktinių santykių jie neįžvelgė.
„Šiek tiek skyrėsi, kaip šios abi grupės tvarko finansus.
Sugyventinių poros dažniau pinigus laiko ir tvarko atskirai. Tačiau šeimos
vaidmenų pasiskirstymas lieka tas pats. Sprendimus svarbiais klausimais – kaip
organizuoti laisvalaikį, ką pirkti, o ko atsisakyti – pusė susituokusiųjų ir
sugyventinių priima kartu, likusios abiejų grupių apklaustos poros pripažino,
jog nuspręsti paliekama moterims“, – teigė sociologė.
Tačiau, anot jos, tyrimas parodė, kad sugyventinių porų
konfliktai dažnesni, nors ketinančiosios susituokti konfliktuoja mažiau.
„Visuomenėje populiari nuomonė, esą nesusituokus santykiai
kokybiškesni, išvengiama rutinos ir kivirčų. Iš tiesų taip nėra. Didelio
skirtumo tarp sutuoktinių ir sugyventinių tyrimas neatskleidė“, – rezultatus
apibendrino A.Maslauskaitė.
Procesas įsibėgėja
Tyrimas atliktas daugiau nei 20-yje pasaulio šalių, turinčių
esminių panašumų – itin mažą gimstamumą, spartų visuomenės senėjimą ir ryškius
šeimos pokyčius. Lietuvoje apklausta net 10 tūkst. respondentų, turėjusiųjų
atsakyti į 1000 klausimų. Be to, tie patys žmonės buvo apklausiami kas trejus
metus. Tyrimo rezultatų sociologai dar nebaigė apibendrinti, todėl Lietuvą kol
kas gali palyginti tik su Prancūzija ir Rusija.
Pasak A.Maslauskaitės, Lietuvoje sugyventiniai sudaro gerokai
mažesnę dalį porų nei senosiose valstybėse. Sociologės nuomone, tokią statistiką
galima paaiškinti istoriniu palikimu.
„Rusijoje gyvenimas ne santuokoje dėl įvairių teisinių niuansų
paplito po revoliucijos. Prancūzijoje jau daug dešimtmečių absoliuti dauguma
partnerysčių pradedamos nuo kohabitacijos. Lietuvoje šis procesas dar tik
įsibėgėja“, – pastebi sociologė.
Santuoka – mažas diržiukas
Vedybos – pozityvi socialinė prievarta, mano psichologas Tomas
Lagūnavčius.
Anot jo, populiarėjantį gyvenimą nesusituokus lemia nenoras
įsipareigoti ilgalaikiams santykiams ir ekonominiai svertai, tačiau
sugyventiniai, ypač moterys, jaučiasi kur kas mažiau saugūs nei
sutuoktiniai.
„Sugyventinių pora, ypač neturinti vaikų, kilus didesniam
konfliktui lengvai pasuka skirtingais keliais. O saugumo jausmas ir tarpusavio
pagalba yra pagrindinės priežastys, kodėl kuriamos šeimos. Sugyventiniai gali į
mane kiek nori mėtyti akmenis, bet prieš vėją nepapūsi – statistika yra tokia,
kad ne santuokoje gyvenančios poros dažniau išyra nei sutuoktinių“, – tvirtina
T.Lagūnavičius.
Ar gyventi nesusituokus, ar kurti šeimą santuokoje, anot
psichologo, sprendimą lemia šeimoje išugdytos vertybės. Konservatyvių pažiūrų
pora, orientuota į ilgalaikes vertybes – šeimos kūrimą, vaikų auginimą,
T.Lagūnavičiaus teigimu, būtinai turėtų tuoktis.
„Santuoka iš karto sustiprina tokios poros santykius,
partneriams kelia mažiau abejonių ir nerimo“, – mano psichologas.
Kuriant šeimą tik tam, kad dviese gyventi tiesiog patogiau –
lengviau išlaikyti būstą, greičiau sutaupoma didesniems pirkiniams ir pan., anot
psichologo, nėra jokių garantijų, kad poros santykiai taps ilgalaikiai.
„Aš pats, kaip žmogus, gal būčiau labiau linkęs palaikyti
laisvesnius santykius, bet kaip psichologas aiškiai suprantu, kad partnerių
santykiams, jų vaiko raidai yra daug geriau vedybos“, – pastebi
T.Lagūnavičius.
Anot jo, sugyventiniai jaučia tarsi visada turėtų „gelbėjimosi
ratą“ – skyrybas, galimybę surasti kitą partnerį. Alternatyvų santuokai surasti
kur kas sudėtingiau.
„Vedybos – gana stiprus socialinis spaudimas. Skiriantis bent
jau teks aiškintis abiejų pusių giminėms. Bet santuoka užbaigia ieškojimų ratą,
žmogus tampa ramesnis. Ji – kaip mažas diržiukas, sudrausminantis, kai kyla
pagunda pasukti į šoną“, – mano psichologas.
Daugiau flirto
Vienuolika metų kartu gyvenantys panevėžiečiai Lina ir Vaidotas
tvirtina nematantys prasmės sumainyti aukso žiedus. Gyvenimo draugai įsitikinę,
jog viešas įsipareigojimas pozityvių permainų atneštų ne jiems, o konservatyvių
pažiūrų aplinkiniams.
„Pasižadėjimas viens kitam kur kas labiau įpareigoja nei
priesaika prie altoriaus. Mūsų santuoka būtų reikalinga nebent tėvams ir
giminaičiams. Vyresniajai kartai dar sunku suprasti, kad ne vedybos, o pažiūros,
pagarba ir daugybė kitų veiksnių lemia sėkmingą partnerystę“, – įsitikinusi
Lina.
Moteris tvirtina, jog jų poros gyvenimas nuo susituokusiųjų
skiriasi labai nedaug: juodu sieja bendrai įgytas turtas, finansai tvarkomi
kartu, net ir ne esminiai sprendimai priimami taip pat drauge.
Tačiau Lina įžvelgia didžiausią skirtumą – gyvenant
nesusituokus lieka daugiau vietos flirtui.
„Kai lyginame savo ir susituokusių, vaikus auginančių draugų
poras, labai aiškiai matome, kad tarp mudviejų kur kas daugiau šiltų jausmų:
mirktelėjimų, prisilietimų, pajuokavimų. Pastebėjome, kad sutuoktiniai jaučia
didesnį poreikį bendrauti su kitomis poromis, o mudviem atvirkščiai – norisi kuo
daugiau laiko praleisti dviese“, – teigia Lina.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
Nuotr. Ne plevėsos. Sociologai paneigia
stereotipą, esą sugyventinių poros nėra tvirtos ir vos susidūrę su sunkumais
partneriai be didelio galvos skausmo suka skirtingais keliais. Tyrimas parodė,
kad partnerius dažnai keičia tik 6 proc. sugyventinių.
