Savaitę Jaunųjų gamtininkų centre gyvenusį vieną iš dviejų sugautų lūšiukų ketvirtadienio rytą atėję į darbą darbuotojai voljere rado negyvą. Pasak centro direktorės Reginos Kliminskienės, nerimą ir įtarimus, kad žvėrys gali sirgti pasiutlige, padidino tai, jog nugaišo iš pažiūros buvęs stipresnis, guvesnis žvėris.
Kaip teigė R.Kliminskienė, veikiausiai žvėris nugaišo naktį. Anot jos, jokių įtarimų sukėlusių požymių lūšies elgesyje darbuotojai nebuvo pastebėję. “Tupėdavo voljere ant šakų, elgėsi įprastai, tik, mūsų nuomone, per mažai ėdė, tačiau konsultavomės su Kauno zoologijos sodo specialistais ir jie nuramino, kad žvėrims būna periodų, kada sumažėja apetitas”, – pasakojo R.Kliminskienė. Anot jos, abiem lūšims ėdalo buvo pakankamai – lankytojai atnešdavo netgi stirnienos. Žvėrys gaudavo ir gyvų žiurkių.
Baiminamasi dėl lūšiukės
R.Kliminskienės teigimu, darbuotojams nerimą kelia antros lūšiukės būklė. “Nors žvėrys apgyvendinti atskiruose narvuose, tačiau liga per orą galėjo užsikrėsti ir lūšiukė”, – baiminosi dėl centro augintinės sveikatos būklės direktorė. Anot jos, pirmąją sugautą lūšį stebėti yra sunkiau, nes žvėris mažai vaikšto po voljerą – užėjus šalčiams dažniau slepiasi jam įrengtame namelyje. Direktorė pasidžiaugė, kad kol kas nepastebėta, jog lūšies apetitas būtų sutrikęs – vakar ryte visa norma buvo suėsta.
“Sekundė” jau rašė, kaip lapkričio 14-ąją P.Puzino gatvės namo kieme buvo pastebėta medyje tupinti lūšis. Iškviestų ugniagesių sugautas žvėris buvo apgyvendintas Jaunųjų gamtininkų centre. Lapkričio 16-ąją dar vienas lūšiukas buvo pastebėtas Vytauto gatvės privataus namo kieme, medyje. Per gaudynes pasprukęs žvėris po poros dienų buvo sugautas Laisvės aikštėje. Pirmoji lūšis buvo patelė. Antrasis lūšiukas, iš pažiūros sveikesnis ir stipresnis, – patinėlis.
Sirgo skrandžio liga
Vakar Jaunųjų gamtininkų centras dar nebuvo gavęs oficialaus lūšiuko mirties tyrimų atsakymo. Nors abu centre apgyvendinti žvėrys buvo paskiepyti nuo pasiutligės, tačiau 10 dienų terminas, per kurį jie turėjo būti stebimi, dar nesibaigęs. “Atsakymo, nuo ko nugaišo stipresnis lūšiukas, laukiame su dideliu nerimu ir jaudinamės dėl vienos likusios lūšies”, – sakė R.Kliminskienė.
Kaip vakar teigė centre apgyvendintus žvėris stebintis veterinarijos gydytojas Vytautas Jurgaitis, lūšiukas nugaišo prasidėjus ūmiam kraujavimui į skrandį. Pasak veterinaro, žvėris sirgo hemoraginiu skrandžio uždegimu su vidiniu kraujavimu. Be to, mieste sugautas laukinis gyvūnas buvo apsikrėtęs parazitais – jo organizmą sekino kaspinuotis, juo lūšiukas užsikrėtė ėsdamas žalią mėsą. Pasak V.Jurgaičio, dėl organizmą alinusios kirmėlės žvėris ir nebuvo pakankamai ėdrus.
Ketinama išleisti į laisvę
V.Jurgaičio nuomone, mažai tikėtina, jog abu lūšiukai buvo auginti žmogaus. “Nebent šeimininkas galėjo būti medžiotojas, nes lūšys ėdė žvėrieną, tačiau veikiausiai į miestą jie atklydo iš miško”, – teigė veterinarijos gydytojas. Kodėl, kaip įtariama, vienos lizdo laukiniai žvėrys galėjo atsidurti mieste, anot V.Jurgaičio, sunkiai paaiškinama. Neatmetama galimybė, jog lūšiukus iš miško atvedė pasiutlige sirgusi ir mieste nugaišusi jų motina. Tačiau ši ne tik gyvūnams, bet ir žmonėms mirtinai pavojinga liga abiem Jaunųjų gamtininkų centre apgyvendintiems žvėrims nenustatyta. “Per tiek laiko ji jau būtų išryškėjusi”, – patvirtino V.Jurgaitis. Vis dėlto nugaišusio lūšiuko biologinis tyrimas bus atliekamas dar visą mėnesį.
Vienos likusios lūšiukės pasiutligės karantino terminas baigsis rytoj. Koks tolesnis jos likimas – dar nenuspręsta. “Gal bus palikta Jaunųjų gamtininkų centre, gal kas galės pasiūlyti geresnes žvėries laikymo sąlygas. Manyčiau, ją reikėtų pagloboti per žiemą, o pavasarį išleisti į laisvę. Įkalinti laukinio žvėries nereikėtų, tuo labiau, kad Lietuvoje lūšių iš viso telikusių tik apie 100”, – įsitikinęs V.Jurgaitis.
Inga Kontrimavičiūtė
tel.(8-655)04720, inga@sekunde.com
