Tikslios koalicijos, susiformuosiančios po Seimo rinkimų, dar neįmanoma prognozuoti, tačiau jau dabar galima pasakyti, kurių politinių lyderių šansai tapti premjerais yra labai maži
Kiekvienas iš žemiau išvardytų politikų tikėtųsi vadovauti Vyriausybei. Tačiau yra specifinis priežasčių rinkinys, kodėl jų šansai užimti premjero kėdę yra minimalūs. Lenktynėse dėl Vyriausybės vadovo posto šie kandidatai tikrai būtų tarp ryškių autsaiderių.
Andrius Kubilius
Dabartiniam Vyriausybės vadovui nepavyks pakartoti Latvijos ir Estijos premjerų pasiekimų, kai po parlamento rinkimų buvę premjerai gavo pasitikėjimą tęsti pradėtus darbus.
Konservatorių rinkimų šūkis tarsi skelbia, kad kalbama apie tokį pat siekį – suteikti galimybę tęsti veiklą dabartinei Vyriausybei. Tačiau naujoje koalicijoje, net jei į ją įsitrauks konservatoriai, jų balsas nebus stipriausias. Nauji koalicijos partneriai nenorės rizikuoti pradėti savo veiklą su neigiamu visuomenės pasitikėjimo ženklu – A. Kubiliaus nepopuliarumas gali būti priežastis, kuri net pačius konservatorius verstų siūlyti kitą kandidatą į premjerus, pavyzdžiui, Ireną Degutienę. Žinoma, jei apskritai konservatoriams kažkaip pavyktų įsitraukti į koalicijos formavimą.
Viktoras Uspaskichas
Darbo partijos reitingams kylant į viršų, atrodytų, Darbo partija jau gali svajoti apie aukščiausią valdžią ir premjero postą. Pats V. Uspaskichas yra ne kartą minėjęs, kad jis būtų geriausias premjeras ir tik dėl „praktinio darbo“ grįžtų į Lietuvą, palikęs Europos Parlamentą.
Tačiau net gavusiam daugiausia mandatų Seimo rinkimuose (kas nėra labai tikėtina – net pačios Darbo partijos rinkimų štabo atstovai realiai vertina savo galimybes), V. Uspaskichui bemaž iš anksto yra numatytas veto. Prezidentė Dalia Grybauskaitė, turinti teisę siūlyti Seimui premjero kandidatūrą, neleistų V. Uspaskichui per daug užsisvajoti. Nebaigtas teismo procesas dėl Darbo partijos apgaulingos buhalterijos – pagrindinė formali priežastis, leidžianti pateisinti tokį prieštaravimą. Neformalių priežasčių – dar daugiau.
Artūras Zuokas
Artūras Zuokas – tarsi amžinas „svajonių jaunikis“ bandė kurti ir savo kaip „svajonių premjero“ įvaizdį – jaunas, veržus, darbštus, turintis fantazijos. Tačiau kaip „svajonių jaunikiai“ nepastebimai tampa tiesiog senberniais, taip ir A. Zuokas prarado savo politinį potencialą. Jo pastangos įkvėpti naujai partijai nugalėtojų sindromą jau atrodo juokingai – sąjunga „Taip“ gali net neperlipti 5 proc. barjero, todėl jos galimybės prisijungti formuojant naują valdžios koaliciją yra artėjančios prie nulio.
Rolandas Paksas
Seimui pakeitus Seimo rinkimų įstatymą ir leidus kandidatuoti R. Paksui, jam teoriškai buvo atsivėrusi galimybė trečią kartą tapti premjeru. Tačiau netrukus ji užsivėrė – Konstitucinis Teismas rugsėjo mėnesį paskelbė nutarimą, jog šios pataisos prieštarauja Konstitucijai, todėl R. Paksas nebuvo registruotas kandidatu Seimo rinkimuose. Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas dėl priesaiką pažeidusių asmenų teisių ribojimų gali būti įgyvendintas tik keičiant Konstituciją. Net jei būsimas Seimas imsis keisti Konstituciją, R. Paksui šis traukinys jau bus nuvažiavęs. Premjeras taip pat turi prisiekti, todėl pirmuosiuose naujojo Seimo posėdžiuose niekas net nesvarstys R. Pakso kandidatūros.
