Jau porą savaičių trunkantys sausi, gana vėjuoti orai miškininkus ir ūkininkus verčia nerimauti. Jei tokie orai užtruktų dar kokią savaitę, kiltų nemenkų bėdų ir nuostolių.
Kol nepalijo, didelis pavojus, kad gali kilti miško gaisras.
Miškuose jau pavojinga
Panevėžio hidrometeorologijos stoties vyresnioji stebėtoja Vera Mackevičienė sako, kad paskutinį kartą gausiau palijo gegužės 30-ąją – iškrito 3 mm. Po kelis lašus nukrito birželio 3-iąją. Pasak vyresniosios stebėtojos, kai nelyja mėnesį, laikoma, kad jau sausra. Dabar nelijo apie porą savaičių. Tiesa, jau sekmadienį prognozuojamas lietus, perkūnija ir didžiulis karštis. Jei niekas nepasikeis, prognozuojamos trys lietingos dienos. O kol kas laukuose, miškuose sausa. Panevėžio miškų urėdijos teritorijoje jau kelintą dieną vyrauja ketvirtos klasės – didelis – gaisrų pavojus.
Urėdijos miškininkas Gintaras Raškauskas sako, kad miškininkai budi nuo 9 ryto iki saulės laidos.
Jo teigimu, laimė, didelių gaisrų miškuose dar nebuvo, tačiau pamiškėse jau kyla pavojų.
Ketvirtadienį po pietų Krekenavos seniūnijoje prie miško, senoje kirtavietėje degė žolė ir krūmai. Gaisrą gesino patys miškininkai.
„Tokių ypatingų atvejų jau pradeda išlįsti. Dabar pamiškėse net žalia žolė jau užsidega“, – sako G. Raškauskas.
Jo manymu, kol kas gelbėja ne visai šilti orai ir uodų gausa miškuose, tad čia lankosi ir kiek mažiau žmonių. Savaitgalį prognozuojamas 30 laipsnių karštis, tad situacija bus įtempta. Greičiausiai miškuose bus nemažai žmonių, tad raginama būti sąmoningiems ir elgtis atsargiai. Miškininkų budėjimas sustiprintas. Savaitgalį papildomai budės priešgaisrinė komanda. Jei vis dėlto nepalytų, neatmetama tikimybė, kad bus kreipiamasi į rajono Savivaldybę ir prašoma apriboti lankymąsi miškuose.
Penktoji gaisringumo klasė laikoma pavojingiausia. Pasak G. Raškausko, jei temperatūra viršija 25–30 laipsnių, nuo ketvirtos pašokti iki penktos klasės gali ir per savaitę. Tačiau, jei oro temperatūra gana žema, gali prireikti ir kelių savaičių.
Praėjusiais metais gaisringumo lygis iki ketvirtos klasės taip pat pakildavo, tačiau neilgam. Nepaisant to, registruoti keturi nedideli miško gaisrai – degė miško žolė.
Daržuose sausa
Panevėžio rajono ūkininkas Gintautas Dominas sako, kad dabar situacija dar pusė bėdos. Jei sekmadienį, kaip žadama, prilis, bus gerai, tačiau jei dar kokią savaitę būtų sausa, kiltų bėdų.
Bulves, svogūnus, grūdines kultūras auginantis ūkininkas sako, kad tokių laukų nepriliesi. Kai trūksta drėgmės, prastėja derlius.
Pasvalio rajono ūkininkas Algimantas Morkūnas sako, kad jau pradeda jaustis sauso oro pasekmės, tačiau situacija dar kontroliuojama, didelės tragedijos dar nėra.
„Labai sausa. Vėjai dar stiproki pūtė, dar labiau išdžiovino žemę. Labai reikia lietaus“, – sako ne vienos rūšies daržoves auginantis ūkininkas.
Bene jautriausios drėgmės trūkumui yra morkos. Kad jos sudygtų, reikia, kad 2–3 savaites dirvos paviršius būtų drėgnas. Paskutinės sėtos morkos, pasak A. Morkūno, arba vos išlindusios, arba tiesiog nebeturi jėgų išdygti. Ir tokių yra keli hektarai. Tad jei bus sausa, gali sudygti tik 50–60 procentų planuotų daigų.
Kopūstams drėgmės kol kas dar užtenka, o ankstyvuosius – lieja. Bet tokių didelių laukų neprilaistysi.
Faktai
- Šiemet Generalinės miškų urėdijos preliminariais duomenimis, šalies miškuose užregistruoti 62 gaisrai, išdegė 16 ha plotas.
- Pernai per tą patį laikotarpį užregistruoti 89 gaisrai, apėmę 150 ha plotą. Didžiausias gaisras šiemet buvo kilęs Trakų miškų urėdijoje, kai kovo mėnesį išdegė 3 hektarų plotas. Šiemet urėdijų priešgaisrinės komandos ir miškų pareigūnai į gaisravietes buvo išvykę daugiau nei 320 kartų. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, šiais metais atvirosiose teritorijose kilo 2 950 gaisrų, miškas, miško paklotė degė 95 kartus.
Daiva SAVICKIENĖ
