Su šakėmis – prieš europinį traukinį

Didžiausias per pastarąjį šimtmetį infrastruktūros projektas Baltijos regione – „Rail Baltica“ geležinkelis – visiškai nelaukiamas Panevėžio rajono ūkininkų kiemuose. Žemdirbiai skaičiuoja nuostolius, kuriuos patirs dėl prarastų žemių ir kitų nepatogumų, tik jų nuogąstavimus užgožia nenumaldomas artėjančio traukinio dundėjimas.

Praėjusio amžiaus pabaigoje gimė idėja atkurti tiesioginį susisiekimą geležinkeliu su Vakarų Europos valstybėmis. Idėja tapo kūnu – Lietuva, Latvija ir Estija priėmė sprendimą nutiesti naują Europinio standarto geležinkelį.

Šis projektas įgyvendinamas jau beveik dešimtmetį. Jame dalyvauja penkios ES šalys: Lenkija, Lietuva, Latvija, Estija ir netiesiogiai Suomija. „Rail Balticos“ linija, kurią planuojama baigti 2025 metais, tęsis nuo Helsinkio iki Varšuvos.

Vasarį buvo galutinai užbaigtas visas „Rail Balticos“ geležinkelio planas Baltijos valstybėse – jame paskutinius taškus sudėjo Estija. Lietuva savo 392 km liniją po derybų baigė suplanuoti 2017 metais.

Viena šio modernaus geležinkelio stotelių – ir Panevėžio rajone. Šiai žiniai pasiekus minėtą Savivaldybę atsirado didžiulės viltys naudojantis nauja infrastruktūra išplėsti verslą.

Tačiau įsibėgėjus projektui to džiaugsmo lieka vis mažiau. Ypač nepasitenkinimas europiniu traukiniu sklinda tarp žemiausios grandiozinės vizijos dalyvių – žemės, per kurią turėtų eiti geležinkelis, savininkų.

Prasidėjo žemės paėmimas

Šiuo metu pagal „Rail Balticos“ projektą vyksta etapas, kai visuomenės poreikiams paimama žemė, reikalinga europinio standarto geležinkelio linijai nutiesti Lietuvoje iki Latvijos sienos. Skaičiuojama, jog tam reikės išpirkti apie 1200 žemės sklypų. Panevėžio rajone geležinkelio teritorijoje atsidūrė 390 privačių žemės sklypų.

Parduoti savo žemes žmones įpareigoja Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įstatymas, nes „Rail Baltica“ pripažintas ypatingos valstybinės svarbos projektu. Neparduoti savo sklypo savininkas tokiu atveju neturi teisės.

Taigi planuojamo naujojo geležinkelio traukinys jau atrieda ir iki kovo mėnesio pabaigos turi būti suskaičiuota tiksli visų numatytų žemės sklypų vertė. Pagal ją minėtas turtas iš savininkų ir bus išperkamas.

Šiuo klausimu gyventojai ne kartą susitiko ir konsultavosi su vykdomo projekto rengėjais. Tam tikromis dienomis jiems informaciją vis dar teikia ir Savivaldybėse įkurti žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto informacijos biurai.

Sunerimo žemių savininkai

Panevėžio rajono savivaldybėje dirbantys konsultantai taip pat sulaukė nemažai interesantų. Didžiausia dalis esą buvo tų, kurie apskritai nesuprato, kas vyksta jų žemėse.

„Informaciniai biurai dirbs dar mėnesį. Pagal nustatytą tvarką visiems perkamų žemių savininkams buvo išsiųsti laiškai apie laukiančius pokyčius. Daug sulaukėme lankytojų, kurie gavo laiškus apie vykdomą projektą, nors jų žemių tai neliečia – taip tiesiog informuoti ir tolimesnių kaimyninių sklypų savininkai. Šie žmonės galvojo, kad ir jų turtas bus perimtas, bet taip nebus“, – apie Panevėžio rajone esančio informacinio biuro darbą pasakojo „Lietuvos geležinkelių“ Komunikacijos departamento specialistas Domas Jurevičius.

Nemažai sulaukta ir ūkininkų vizitų. Daugiausia nerimo jiems kelia naujoji infrastruktūra Panevėžio rajone.

Žmonėms aktualus melioracijos klausimas, mat projekto metu vyks dideli tiesimo darbai ir gali būti pažeisti senieji požeminiai nusausinimo vamzdžiai. Be to, žemdirbiams svarbu žinoti, kaip bus perplanuoti privažiavimai ir keliukai į jų sklypus, nes dabartiniai daug kur bus panaikinti.

„Gyvulius auginantiems ūkininkams rūpi, kaip bus suplanuoti viadukai – kadangi geležinkelio linija suskaldys jų sklypus, tad bus sunkiau iš vienos pusės į kitą pervesti gyvulių bandas, nes geležinkelio teritorija bus aptverta, bet ją kas 5 kilometrai kirs viadukai. Taip pat bus įrengta nauja melioracija“, – teigė D. Jurevičius.

Kai kurie būgštavo dėl taršos, tačiau, pašnekovo teigimu, šalia geležinkelio galės kurtis net ekologiniai ūkiai, nes čia važinės elektrinis traukinys.

Laukia nepasitenkinimo bangos

Tačiau labiausiai ūkininkai nepatenkinti, kad reikia parduoti žemę.

„Faktas, kad ūkininkui asmeninės naudos iš to geležinkelio nebus tiek, kiek jis turi iš paimamos žemės. Bet visiems įtikti ir patikti negalima – vykdomas didžiulis projektas ir žemę parduoti privalu pagal įstatymą“, – pabrėžė „Lietuvos geležinkelių“ atstovas.

Kokia kaina bus taikoma kiekvienam išperkama sklypui, dar iki šiol nežinoma. D. Jurevičiaus spėjimu, piniginiai klausimai, susiję su turto vertinimu, turėtų atplukdyti naują nepasitenkinimo bangą. Esą žmonių lūkesčiai ne visada atitinka realybę ir šie vertina savo žemę gerokai didesnėmis sumomis, nei ši yra verta.

Tuo metu mažažemiai, tikėtina, netgi džiaugsis iškišiantys savo menką sklypą už rinkos kainą.

Pinigų nenori – nori žemės

Panevėžio rajone pasibaigus projektui traukinys turėtų riedėti Ramygalos, Upytės, Naujamiesčio ir Panevėžio seniūnijų kaimais. Čia žemių turintys ūkininkai jau dabar varsto Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) kabinetų duris aiškindamiesi, už kokią kainą jiems teks parduoti savo turtą.

„Mūsų rajone į „Rail Balticos“ projektą patenka penki šimtai valstybės bei privačių sklypų ir NŽT šiuo metu formuoja juos bei skaičiuoja vertę pagal rinką. Blogiausia, kad ji nebus tokia, už kiek žemę dabar pardavinėja ūkininkas ūkininkui“, – nuogąstavo Lietuvos ūkininkų sąjungos Panevėžio skyriaus pirmininkė Danguolė Kuzmienė.

Todėl, pasak pašnekovės, žemdirbiai jau dabar prašo projektui reikalingus sklypus išmainyti į tokio paties ploto žemes kitoje vietoje – valstybinėje žemėje.

„Dabartiniams ūkininkams labiau reikia žemės nei pinigų. Tai savaime suprantama, juk jie savo sklypus susitvarkė, išpuoselėjo dirvožemį, pakilo jo našumas, o dabar teks visa tai atiduoti. Be to, ir laisvos žemės mūsų rajone – nebe tiek daug. Dar prasčiau bus tiems, kurie iš valstybės nuomojosi sklypus“, – kalbėjo Danguolė Kuzmienė.

Dėl naujojo geležinkelio besiskundžiančių žemdirbių, anot jos, yra nemažai, bet jie dėl to esą gali piktintis tyliai ar garsiai, niekas nesikeis, nes jų projekto rengėjai neklausys. Lieka nebent tik derėtis, kad paprastas žmogus nepatirtų labai didelių nuostolių.

„Neaišku, kas laukia europinius projektus vykdančių ūkininkų, kurie turi paėmę paskolas. Jų sutartys neleidžia mažinti turimos žemės dydžio daugiau nei 20 proc pagal paraiškoje pateiktą plotą. Tokių žemdirbių mūsų rajone yra nemažai. Gal bus atsižvelgta į esamas sąlygas ir sankcijų žmonės dėl pažeistų reikalavimų nesulauks“, – nuogąstavo asociacijos atstovė.

Nors „Rail Balticos“ projektą, anot jos, bandoma piešti gražiomis spalvomis, jis vis dėlto turės dvi medalio puses: verslininkams traukinys gal ir bus naudingas, bet ūkininkams atveš nuostolių.

Negali planuoti sėjos

Juos jau dabar bando prognozuoti Daukniūnų žemės ūkio bendrovės vadovas Kęstutis Povilonis. Šis ūkis geležinkeliui privalės atiduoti 70 ha žemės.

„Ką aš galiu pasakyti apie šios žemės kainą, jei antras mėnuo nesulaukiu atsakymo, kiek jį verta. Institucijos tarpusavyje nesusikalba, tai kas mums ką aiškins“, – skundėsi bendrovės direktorius.

Ši nežinia pašnekovą varo į neviltį, nes netrukus pavasaris ir dar neaišku, ar projektui reikalinguose sklypuose verta planuotis sėją, deklaruoti pasėlius. Taip pat bendrovė planuoja didesnes išlaidas degalams, nes dėl geležinkelio praras dalį įvažiavimų į savo žemes ir reikės dešimtis kilometrų sukti aplink.

„Niekas būsimų išlaidų nekompensuos, o degalai pabrango ir važiuoti teks toliau. Matininkai bedžioja kuoliukus, mes į juos susibadome mašinų padangas. Niekas į paprastą žmogų čia nežiūri ir jo bėdos neįdomios“, – teigė K. Povilonis.

Piniginės kompensacijos projekto metu bus mokamos už žemėje esančius sodinius, medžius, negautą derlių, įdėtas lėšas žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti, visas kitas savininko patirtas išlaidas paimant žemę.

„Kokia mums nauda iš to geležinkelio, kad į Suomiją nuvažiuosim? Ir tai teks mokėti už bilietą. Nauda tik valstybei, bet ne žemdirbiui“, – kalbėjo Daukniūnų žemės ūkio bendrovės vadovas.

Atiduos pagerintą žemę

Geležinkelio naudos neįžvelgia ir Ramygalos seniūnijos ūkininkas Ovidijus Pečeliūnas. Šiuo metu jau padaryti jo sklypų geodeziniai matavimai ir tiksliai skaičiuojama, kiek teks parduoti žemės valstybei. Šeimininkas spėja, kad neteks keliolikos hektarų.

„Įdomiausia tai, kaip bus su ta žemės rinkos verte. Čia kaip su buto pardavimu – nusiperki tuščią ir apleistą, o paskui už tą pačią kainą atiduodi jau visą sutvarkytą ir įrengtą. Taip dabar ir su mūsų žemėmis – investavome į jas, išvedžiojome melioraciją, darėme tyrimus, o gausime kaip už šabakštyną, nes tokia rinkos vertė“, – sakė O. Pečeliūnas.

Žemė ūkininkui, anot jo, gamybos įrankis, iš jos savininkas gauna savo uždarbį, europines išmokas. Ūkininko nuomone, būtų buvę geriau, jei projektas eitų valstybine žeme ir neliestų privačių sklypų. Tačiau tokie žmonių prašymai nebuvo išgirsti. Svarbiausia buvo, kad linija neitų per namų valdas, nekliudytų statinių ir nekirstų vandens telkinių.

Paliks netvarką

Tačiau O. Pečeliūnas būgštauja, kad nuostoliai pasibaigs pardavus žemę – vykdant tiesimo darbus, anot jo, kyla pavojus pažeisti tolimesnių laukų melioracijos sistemas, bus sugadinti keliai, suskaldyti sklypai, o žemdirbiams nuo geležinkelio pasklis piktžolės.

„Nesuprantu, kam reikia 50–70 m. pločio geležinkelio juostos. Jas aptvers ir mes turėsime ieškoti kitų kelių į savo sklypus, reikės tiesti naujus įvažiavimus – kentės gyvenimo kokybė. Be to, po kiek metų šalia geležinkelio priaugs medžių, žels didelės žolės ir jų sėklos sklis į mūsų laukus – taip jau yra ruože nuo Suvalkų iki Kauno“, – piktinosi pašnekovas.

Gyvenimas negalės sustoti

Panevėžio rajono savivaldybei, pasak ūkininko, teks daug padirbėti, kad žmonės vykdant projektą jaustųsi kuo patogiau.

Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis teigė, kad tam jis žada skirti daug dėmesio. Projektas turi vykti, bet ir žmonių gyvenimo kokybė dėl jo esą neturi nukentėti.

„Gyvenimas dėl geležinkelio negali nutrūkti – turi išlikti sklandus susisiekimas mokykloms, gaisrinėms, greitajai pagalbai ir paprastiems žmonėms. Mes pakeisti nieko negalime, bet turime bent minimaliai sumažinti poveikį visai aplinkai, kad nesutriktų privažiavimas“, – teigė meras.

„Rail Balticos“ tiesimas, anot jo, turės įvairių padarinių: verslui tai turėtų padėti, ūkininkams nepatiks. Tačiau, pasak rajono vadovo, natūralu, kad niekam per daug nepatinka, kai kažkas svetimas ateina į jo kiemą.

Projekto vykdytojai planuoja derėtis, kalbėtis su gyventojais ir geležinkelio vėžei reikalingas žemes supirkti iki šių metų galo. Tačiau spėjama, kad šis procesas tuo nesibaigs ir dar teks teisme bylinėtis dėl žemės savininkams netikusios turto kainos. Šie esą turės tam teisę, bet geležinkelio iš savo valdų nebepatrauks. Pirmieji jo tiesimo darbai Panevėžio rajone turėtų prasidėti 2021 m.

Pagrindiniai faktai apie „Rail Balticą“:

• Didžiausias Baltijos regiono infrastruktūros projektas per pastaruosius 100 metų;
• Skirtas keleiviams ir kroviniams vežti;
• Bendras ilgis: 870 km;
• Nekenkia aplinkai – varomas elektra, tad sukelia mažiau triukšmo ir vibracijos;
• Didžiausias greitis: 240 km/val. (keleivinių traukinių), 120 km/val. (krovininių traukinių);
• Daugiau nei 5 mlrd. eurų investicija regione;
• Įgyvendina Estija, Latvija ir Lietuva;
• ES Šiaurės jūros–Baltijos TEN–T koridoriaus dalis;
• Finansuoja ES (EITP), Estija, Latvija ir Lietuva;
• Suteikia įvairiarūšio ir daugiarūšio gabenimo galimybes;
• Bus baigtas 2025.