Su gimtadieniu, mūsų mieste!

Panevėžys švenčia 523-iąjį gimtadienį – tiek metų praėjo nuo pirmojo jo vardo paminėjimo LDK kunigaikščio Aleksandro rašte. Per daugiau nei penkis šimtmečius miestas keitėsi, augo, patyrė ne vieną permainą, tačiau šiandien jis – ne tik atnaujintos gatvės, parkai ar pastatai. Panevėžio veidą pirmiausia kuria čia gyvenantys žmonės.

Gimtadienio proga panevėžiečių klausiame, kuo jiems ypatingas Panevėžys, už ką myli savo miestą ir ko linkėtų Aukštaitijos sostinei.

Karolis BUMBLAUSKAS

Respublikinės Panevėžio ligoninės gydytojas kardiologas

Nesu kilęs iš Panevėžio, tačiau po dešimties metų gyvenimo čia jaučiuosi tikru panevėžiečiu. Panevėžys man tapo savais namais – čia jaučiuosi gerai dėl jaukaus miesto, nuoširdžių ir gerų žmonių bei gausybės socialinių veiklų.

Man Panevėžys išskirtinis tuo, kad tai – Aukštaitijos sostinė, turinti savo išskirtinį charakterį ir bendruomeniškumą.

Labiausiai džiaugiuosi žmonėmis, kurie mane supa – jų dėka miestas tapo ne tik vieta, kurioje gyvenu, bet ir vieta, kurią galiu vadinti savo namais.

Kaip gydytojas kardiologas miestui ir žmonėms linkiu kuo geresnės sveikatos ir puikių metų!

Aleksandras Barelis

Panevėžio Švenčiausiosios Trejybės bažnyčioje tarnaujantis kunigas italas

Nežinau, ar po vienerių metų jau galima save vadinti tikru panevėžiečiu – turbūt šį vardą dar reikia užsitarnauti. Tačiau galiu pasakyti, kad Panevėžyje jaučiuosi savas. Kai atvykau čia po daugelio metų Vilniuje, viskas buvo nauja: miestas, žmonės, kasdienybės ritmas. Šiandien jau turiu savo įprastus kelius, pažįstamus veidus, žmones, kuriuos sutikęs gatvėje arba prie bažnyčios, pasveikinu. Man atrodo, būtent tada miestas nustoja būti tik vieta, kurioje gyveni, ir po truputį tampa tavo gyvenimo dalimi.

Panevėžys yra labai žmogiško mastelio miestas. Jis gana didelis, kad būtų kultūros, veiklos, gyvybės, bet kartu nėra toks didelis, kad žmogus jame pasimestų. Čia galima gyventi šiek tiek lėčiau, pastebėti kitą žmogų. Užsieniečiams dar pasakyčiau, kad Panevėžys yra miestas, kurio nereikia vertinti vien iš pirmo žvilgsnio. Jį reikia pamažu atrasti – per žmones, Nevėžį, kultūrą, istoriją ir kasdienį gyvenimą.

Panevėžį tikrai pamilau. Gal meilė miestui gimsta panašiai kaip meilė žmogui – ne per vieną dieną. Iš pradžių susipažįsti, paskui pradedi pastebėti tai, ko anksčiau nematei, atsiranda prisiminimų, sutiktų žmonių, vietų, kurios tampa artimos. Gimiau ne Lietuvoje, bet per daugelį metų Lietuva tapo mano kraštu. Panašiai ir Panevėžys per šiuos metus tapo nebe tiesiog miestu, į kurį buvau paskirtas gyventi, bet vieta, su kuria jau sieja žmonės, patirtys ir jausmai. O vyskupijos šimtmetis man buvo proga jaustis to dvasinio įvykio dalimi.

Panevėžį išskirtiniu daro pirmiausia jo santūrumas. Panevėžys nesistengia bet kokia kaina savęs demonstruoti. Jo grožį ir charakterį reikia atrasti. Man patinka miesto erdvės, Nevėžis, atnaujintas centras, fontanai, parkai, bet labiausiai – žmonės. Iš pradžių panevėžietis gal ne visada iš karto atsiveria, tačiau kai atsiveria, pajunti nuoširdumą ir paprastumą. Man atrodo, kad Panevėžyje yra daug to tikro, neparodomo kasdienio žmogiškumo.

Jeigu reikėtų Panevėžį apibūdinti trimis žodžiais, sakyčiau, kad jis santūrus, jaukus, savas.

Santūrus, nes savo vertę atskleidžia ne triukšmingai. Jaukus, nes čia žmogus dar gali jausti miesto artumą. O savas, nes per palyginti trumpą laiką jis sugebėjo man tapti vieta, į kurią grįždamas jaučiu, kad grįžtu namo.

Panevėžiui linkėčiau ne tik gražėti, atsinaujinti ir augti, bet pirmiausia išlikti miestu, kuriame gera gyventi. Pastatai, gatvės ir aikštės yra svarbūs, tačiau tikrąjį miesto veidą kuria žmonės.

Todėl panevėžiečiams linkiu didžiuotis savo miestu, mokėti pastebėti tai, kas jame gera, ir kartu turėti drąsos jį kurti dar gražesnį.

Linkiu daugiau tarpusavio pasitikėjimo, bendrystės ir gebėjimo išgirsti vieniems kitus.

O Panevėžiui jo gimtadienio proga norėčiau palinkėti vieno labai paprasto dalyko: kad iš jo išvykusieji norėtų sugrįžti, čia gyvenantieji norėtų pasilikti, o atvykusieji, kaip aš, vieną dieną netikėtai suprastų, kad šis miestas jau tapo ir jų namais.

Modestas RAILA

Kazimiero Paltaroko gimnazijos auklėtinis, nuolat ieškantis ir išbandantis naujas veiklas

Man patinka gyventi Panevėžyje. Tai labai patogus miestas užaugti – ne per didelis, bet veiklos ir galimybių save realizuoti apstu. Man patinka, kad beveik viskas mieste pasiekiama per gana trumpą laiką, o eidamas dažnai sutinku pažįstamų.

Nors Panevėžys nėra mažas miestukas, vis tiek čia išlieka tas savumo jausmas. Čia lengviau tapti miesto gyvenimo dalimi – pakviečia prisidėti prie įvairių iniciatyvų, renginių, veiklų, o ir pats jaučiu, kad galiu kažką pakeisti. Panevėžyje jaučiuosi savas – kaip namuose.

Panevėžį trimis žodžiais apibūdinčiau taip: aktyvus, gražėjantis ir saugus.

Aktyvus, nes mieste vyksta tikrai nemažai renginių ir iniciatyvų, nors jų visada galėtų būti dar daugiau.

Gražėjantis, nes per pastaruosius keletą metų Panevėžys labai pasikeitė – atsinaujino erdvės, parkai, Laisvės aikštė, o pats miestas tapo modernesnis ir gražesnis.

Saugus, nes čia tiesiog gera ir jauku gyventi.

Panevėžiui palinkėčiau klestėti ir drąsiai augti.

Norėčiau, kad Panevėžys turėtų ne tik daug žiedinių sankryžų, bet ir daug gerų darbo vietų.

Panevėžys gal ir nebus miestas, kuriame didžioji dalis jaunų žmonių liks studijuoti, bet jis turi tapti miestu, į kurį po studijų norėtųsi sugrįžti – dirbti, kurti, įgyvendinti savo idėjas ir toliau auginti patį miestą.

O svarbiausia – linkiu, kad Panevėžys ir ateityje būtų miestas, kuriame tiesiog gera gyventi.

Vytautas ČERNIAUSKAS

FK „Panevėžys“ komandos kapitonas

Panevėžį myliu už tai, kad šis miestas mane užaugino nuo pirmų mano gyvenimo dienų ir padarė tokiu žmogumi, koks esu dabar.

Panevėžys man padėjo atrasti savo pomėgį, kuris paskui virto į profesionalų sportą. Būtent Panevėžyje padėjau pirmuosius žingsnius futbole ir už tai esu labai dėkingas savo miestui.

Nemažą laiko dalį teko praleisti keliaujant ir žaidžiant užsienyje, bet kai tik turėdavau galimybę, visada grįždavau į Panevėžį, kur yra mano šeima. Ir visada galvodavau, kad ateis diena, kai grįšiu į savo gimtąjį miestą. O jausmas sugrįžus po daugiau nei dešimtmečio labai geras, nes esu savo namuose ir darau tai, ką moku geriausiai.

Panevėžį apibūdinčiau kaip atsinaujinantį, augantį ir ramų miestą.

Panevėžiečiams linkėčiau džiaugtis kiekviena diena savo mieste, nes jis kasdien gražėja, infrastruktūra gerėja, įdedama labai daug pastangų, kad mums jame gyventi būtų kuo geriau ir patogiau.

O švenčiančiam Panevėžiui linkiu tęsti pradėtus darbus ir toliau džiuginti miestiečius.