Vidaus reikalų ministras Gintaras Furmanavičius, kuris
praeityje buvus susijęs su gyventojų santaupas pradanginusiu koncernu EBSW,
turės liudyti koncerno veiklą tiriančioje parlamentinėje komisijoje.
Apsilankant komisijoje jo laukiama po 10-ties dienų, nors po to, kai komisijos nariai penktadienį balsavo už tai, kad ministras būtų pakviestas į posėdį, o ne raštu atsakytų į pateiktus klausimus, komisijos pirmininkas Algis Rimas pasiūlė tuoj pat pasikviesti G.Furmanavičių.
Tačiau paaiškėjus, kad ministras yra suplanavęs tarnybinę kelionę į Briuselį ir nori jai tinkamai pasirengti, nutarta jo paaiškinimus komisijoje išklausyti sausio 31-ąją.
Nekviesti G.Furmanavičiaus į komisiją reikalavo joje dirbantys bendrapartiečiai “darbiečiai” Romualda Kšanienė, Rimantas Bašys ir Virginijus Domarkas.
V.Domarkas BNS tvirtino, kad G.Furmanavičiaus komisijai nieko daugiau nepasakys, negu jau yra žinoma.
EBSW veiklą tirianti komisija iš Generalinės prokuratūros paprašė informacijos, kuri buvo pateikta šalies vadovui Valdui Adamkui skiriant G.Furmanavičių vidaus reikalų ministru.
Komisija turi duomenų, kad G.Furmanavičius turėjo akcijų keliose EBSW priklausiusiose įmonėse: “Šviesus rytojus”, “Žemprojektas” (šiai bendrovei jis ir vadovavo), “Umbras”, “Silbitas”, “Plaušo pluokštė”.
“Žemprojektas” 1995 metais liepos 17 dieną kreipėsi į Kauno apygardos teismą su prašymu Kauno holdingo kompanijai (KHK), kuri iš gyventojų rinko indėlius, iškelti bankroto bylą, nes ši įmonė su “Žemprojektu” neatsiskaitė už patalpų nuomą.
Tokia byla po poros dienų (liepos 21 dieną) buvo iškelta, o 1998 metais teismas nustatė, kad KHK bankrotas buvo tyčinis.
Todėl EBSW veiklą tiriančios komisijos nariai siekia išsiaiškinti G.Furmanavičiaus ryšius su EBSW ir pažintis su koncerno vadovais, bankroto bylos iškėlimo KHK inicijavimo aplinkybes, kodėl 2000-2004 metais Seimo nariu buvęs Lietuvos laisvės sąjungos lyderis radikalas Vytautas Šustauskas tapo KHK kreditorių susirinkimo pirmininku ir kas jį siejo su “Žemprojektu”.
Nuo 1995 metų V.Šustauskas buvo Kauno miesto savivaldybės tarybos nariu, o 2000 metais – Kauno meru.
Opozicijos atstovai reikalauja, kad G.Furmanavičius komisijai įvertintų savo atsakomybę už tyčinio KHK bankroto pasekmes, kurios buvo naudingos EBSW, bet padarė žalos KHK indėlininkams.
Neoficialiais duomenimis, G.Furmanavičiaus pavardė figuruoja dar keliose su EBSW siejamose įmonėse: jis buvo koncerno vadovo Gintaro Petriko įsteigtos bendrovės “Tricon” komercijos direktoriumi, Statybos asociacijos valdybos nariu ir direktoriaus pavaduotoju, įmonių “Dara”, “Statybinių medžiagų investicija”, “Trikotažo investicija” ir “Jonavos montuotojas” stebėtojų tarybos nariu.
EBSW vadovas G.Petrikas dabar JAV laukia teismo sprendimo dėl ekstradicijos į Lietuvą.
Septynerius metus nuo teisėsaugos slapstęsis G.Petrikas kaltinamas iššvaistęs EBSW koncerno turtą ir pasisavinęs apie 80 mln. litų Lietuvos gyventojų indėlių.
Iš Lietuvos valstybinio komercinio banko, kurio valdymu rūpinosi EBSW, buvo iššvaistyta apie 111 mln. litų. Iš šalies įmonių, susijusių su EBSW, valstybė nesusigrąžino apie 144 mln. litų paskolų, su Paskolų komisijos rekomendacija garantuotų valstybės.
Nuo 1992 iki 1995 metų EBSW koncerno bendrovė Kauno holdingo kompanija iš gyventojų surinko daugiau nei 344 mln. litų. Investicinei bendrovei savo santaupas patikėjo 15,6 tūkst. žmonių.
EBSW veiklą tiriančiai komisijai Seimas yra pavedęs išaiškinti aplinkybes, sudariusias sąlygas jo veiklai bei padėjusias koncerno steigėjams, vadovams bei kitiems asmenims, artimai susijusiems su šiuo koncernu, išvengti atsakomybės.
Išvadas dėl EBSW veiklos komisija Seimui turi pateikti iki vasario 4 dienos.
BNS
