Penktadienį beveik keturi šimtai Panevėžio kolegijos, o prieš savaitę apie pusantro šimto Kauno technologijos universiteto Panevėžio technologijų ir verslo fakulteto absolventų atsiėmė aukštojo mokslo diplomus.
Penktadienio popietę beveik keturi šimtai Panevėžio kolegijos absolventų per iškilmingą ceremoniją atsiėmė aukštojo mokslo diplomus. U. Mikaliūno nuotr.
Išgraibsto dar studijų suole
Daugelis jaunuolių netrukus šturmuos Darbo biržą, tačiau kai kuriems iš jų neteks pajusti, ką reiškia nesibaigiantys pokalbiai dėl darbo ir savęs pristatymas. Kai kurių specialybių studentus darbdaviai išgraibsto dar nebaigusių mokslų.
Darbo biržos statistika rodo, kad aukštojo mokslo diplomą turintiesiems pavyksta įsidarbinti skirtingai: nuo kelių dienų iki metų. Tačiau šie rodikliai būtų kitokie, jei ne darbdavių siūlomas atlygis – aukštojo mokslo diplomą turintiems jaunuoliams jie dažniausiai siūlo dirbti už minimalią ar šiek tiek didesnę algą.
KTU Panevėžio technologijų ir verslo fakulteto dekanės Daivos Žostautienės teigimu, birželį diplomus atsiėmė 128 absolventai, o šiais metais universitetą baigė 156 jaunuoliai, mat kai kurių studijos baigėsi dar žiemą.
Daugiausia, 76 absolventai, atsiėmė socialinių mokslų ir 52 – technologinių mokslų krypties diplomus. Jau keleri metai universitetas atidžiai stebi ir analizuoja, kaip jų absolventams sekasi įsidarbinti.
„Galime pasidžiaugti, kad per metus nebuvo tokio, kuris baigęs technologinius mokslus neįsidarbintų. Technologinius mokslus baigę bakalaurai praktiškai visi paskutiniame kurse turi darbus. Yra kita problema – darbdaviai prašo gerokai daugiau studentų, nei turime stojančiųjų. Šiemet turėsime net kelias valstybės finansuojamas vietas, bet kol kas į jas norinčiųjų stoti nėra tiek, kiek norėtųsi. Taip, technologiniai mokslai nėra lengvi, bet jeigu ketverius metus nuoširdžiai mokaisi, įdedi daug darbo, pasikloji pamatus visam gyvenimui“, – „Sekundei“ tvirtino D. Žostautienė.
Studentų mažėja
Pastaraisiais metais šiek tiek kinta požiūris į socialinius mokslus – norinčiųjų juos studijuoti šiek tiek mažiau, nors, pasak dekanės, gerų vadybininkų ir verslininkų poreikis išlieka. Yra net 23 pretendentai, kurie nurodė pirmiausia norintys studijuoti vadybos magistrantūroje, o į bakalauro studijas vis dar laukiama būsimų studentų, nes stojimas dar tik prasidėjo. Pastebima ir nauja tendencija – darbdaviai vis labiau pageidauja, kad inžinieriai turėtų vadybininko gebėjimų arba būtų tam tikros inžinerinės pakraipos vadybininkai.
Nors daugelį besimokančiųjų KTU Panevėžio technologijų ir verslo fakultete darbdaviai išgraibsto dar studijų suole, studentų kasmet vis mažėja. U. Mikaliūno nuotr.
„Studentams siūlyčiau atsigręžti ir į technologinius, ir į socialinius mokslus, bet atsižvelgti ir į savo gebėjimus, ką norėtų dirbti. Mūsų turimi duomenys rodo, kad daugelis socialinių mokslų absolventų dirba. Tiesa, ne visi dirba tą darbą, kurį norėtų. Jaunimas paprastai nori visko čia ir dabar, o darbdaviui būtina įsitikinti, ar naujas darbuotojas tikrai vertas didesnio atlyginimo. Jaunam žmogui svarbu atrasti save, padėti darbdaviui pasiekti rezultatų, ir verslininkas pats norės atsilyginti už gerą darbą, nenorės tokio darbuotojo prarasti“, – įsitikinusi D. Žostautienė.
Nors baigus KTU Panevėžio technologijų ir verslo fakultetą darbo ilgai ieškotis netenka, kasmet pritraukti studentų darosi vis sunkiau. Dekanės teigimu, kodėl studentai migruoja į kitus miestus, yra keletas priežasčių. Bene pagrindinė – jauni žmonės nori ištrūkti iš tėvų namų ir pradėti savarankišką gyvenimą. Daugelis studijuoti išvyksta į Vilnių ar Kauną ir dėl didesnės studijų pasirinkimo galimybės, ir dėl geresnių darbo perspektyvų.
„Manau, visų pirma jauniems žmonėms turime parodyti Panevėžį kaip miestą, itin patrauklų studijoms, savęs realizavimui, supažindinti su karjeros galimybėmis. Mes užtikriname studijų kokybę ir padedame jiems įsidarbinti. Situacija nepasikeis greitai, bet ilgainiui, bendradarbiaujant mokslo, verslo ir savivaldos institucijoms, turi pagerėti“, – mano D. Žostautienė.
Sveikatos specialistų ir inžinierių paklausa
399 Panevėžio kolegijos absolventai penktadienio popietę atsiėmė aukštojo mokslo diplomus. Kaip teigė šios aukštosios mokyklos Tarptautinių ryšių ir komunikacijos skyriaus vadovė Aušra Gudgalienė, daugiausia diplomų buvo įteikta biomedicinos studijų krypties absolventams, t. y. šiemet daugiausia buvo parengta kineziterapijos, burnos higienos ir grožio terapijos specialistų.
Taip pat nemaža grupė buhalterių ir aplinkosaugininkų. Maždaug pusė visų baigusiųjų už studijas mokėjo patys, kiti studijavo valstybės finansuojamose vietose.
Anot A. Gudgalienės, turimi duomenys leidžia teigti, kad jų mokslo įstaigos absolventų įsidarbinimo procentas gana geras. Prieš trejus metus, kai buvo daromas tarptautinis institucinis vertinimas, buvo apskaičiuota, kad po studijų neįsidarbina tik 20 proc. baigusiųjų. Tačiau į šį procentą lieka neįtraukti tie, kurie įsidarbina vėliau.
„Tiksliai pasakyti, kaip sekasi rasti darbą mūsų studentams, gana sunku. Nėra bendro sutarimo, kaip traktuoti, jeigu studentas įsidarbina, bet ne pagal specialybę, arba emigruoja ir dirba užsienyje. Tik galiu pasakyti, kad daugiau kaip 95 proc. biomedicinos studijų absolventų įsidarbina pagal savo specialybę, informacinių technologijų specialistai graibstomi dar studijų metu. Be abejo, labai paklausūs ir statybos bei elektros inžinieriai. Kokiems specialistams įsidarbinti sunkiau, tikslių skaičių neturime. Tačiau jeigu studentas yra veiklus ir aktyvus, jis vis tiek ras, kur save realizuoti“, – kalbėjo A. Gudgalienė.
Už grašius dirbti nenori
Panevėžio teritorinės darbo biržos Darbo išteklių skyriaus vedėja Jurgita Grigalionienė teigia, kad kiekvieną liepą pas juos būna tikras antplūdis – įstaigą užplūsta absolventai. Tiesa, dalis jų registruojasi tik dėl socialinių garantijų.
Vien pernai Darbo biržoje buvo registruoti 568 absolventai, o šiemet nuo sausio pradžios iki gegužės pabaigos – 125. Daugiausia tų aukštųjų mokyklų, kurios veikia Panevėžyje.
„Paklausių profesijų atstovams pavyksta darbą rasti vidutiniškai per tris mėnesius ar dar trumpiau. Paklausūs slaugytojai, burnos higienistai, kineziterapijos specialistai. Tiesa, darbdavių labiausiai pageidaujami specialistai – elektros, transporto, statybų ir kiti inžinieriai – Darbo biržos net nepasiekia, nors darbo pasiūlymų jiems tikrai yra“, – sakė J. Grigalionienė.
Sunkiausia darbo rasti baigusiesiems socialinę pedagogiką, socialinį darbą, dailės ir technologijų pedagogiką, taip pat aplinkos apsaugą. Paradoksalu, nors kiekvieną mėnesį yra net po kelias laisvas vietas buhalteriams, tačiau įsidarbinti buhalterinę apskaitą baigusiems jaunuoliams nėra lengva. Taip yra todėl, kad darbdaviai pageidauja, jog įmonės buhalterinę apskaitą tvarkysiantis žmogus turėtų bent vienų metų darbo patirtį. Todėl aukštojo mokslo diplomą turintys buhalterinės apskaitos specialistai per įvairias Darbo biržos programas siunčiami dar pasimokyti, įgyti patirties arba tokio žmogaus darbas yra subsidijuojamas.
Kaip pavyks jaunam žmogui įsidarbinti, priklauso ne tik nuo jo įgyto aukštojo mokslo diplomo, bet ir nuo motyvacijos, noro susirasti darbą. Anot J. Grigalionienės, nors Darbo birža gali pasiūlyti tik labai ribotą skaičių darbo vietų aplinkos apsaugoje, tačiau iniciatyvus, veiklus žmogus darbą nesunkiai ras kitoje srityje.
„Šiuo metu darbo vietų yra praktiškai visose srityse. Jeigu žmogus aktyviai ieško darbo, jį randa maždaug per tris mėnesius. Kitiems trūksta motyvacijos arba jie tiesiog pervertina save. Aišku, yra ir kita medalio pusė – darbdaviai nori geros kvalifikuotos darbo jėgos, bet nenori mokėti. Jaunimas vertina save šiek tiek aukščiau, todėl nesutinka eiti dirbti už minimalų atlyginimą. O beveik visi šiuo metu esantys darbo pasiūlymai jaunimui, baigusiam aukštąją mokyklą, bent jau tris mėnesius – minimalus atlyginimas“, – kodėl jaunuoliai neskuba dirbti, paaiškino J. Grigalionienė.
Panevėžyje liks ne visi
„Sekundės“ kalbinti Panevėžio kolegijos absolventai savo darbo ir karjeros perspektyvas vertina nevienodai. Neakivaizdiniu būdu verslo vadybos studijas baigusi Sandra Dambrauskienė teigė, kad darbą susirado dar besimokydama, kaip ir daugelis jos kurso draugų. Tiesa, dalis jų tik gavę diplomus žada ieškotis kito darbo, mat kai kurie dirba ne pagal specialybę.
Verslo vadybą Panevėžio kolegijoje baigusi S. Dambrauskienė sako, kad darbą susirado dar studijuodama, todėl diplomas jos gyvenimo nepakoreguos, tačiau čia įgytos žinios labai pravers.
Nors derinti ir studijas, ir darbą nebuvo lengva, tačiau viskas įmanoma. Jos teigimu, tai priklauso nuo to, kokiu tikslu į universitetus ar kolegijas stoja jaunuoliai – ar tik aukštojo mokslo baigimą liudijančio popierėlio, ar žinių.
„Labai džiaugiuosi, kad mokytis pradėjau ne iš karto, kai baigiau mokyklą, nes tada motyvacija visai kita. Per tuos ketverius metus čia gavau išties labai daug – patobulėjau ne tik kaip specialistė, bet ir kaip žmogus. Į diplomą sudėjau visas savo viltis, nemigo naktis, daug darbo, todėl tas dokumentas man nėra tik popieriukas“, – prieš diplomų teikimo ceremoniją atvirai kalbėjo absolventė.
Verslo vadybą studijavęs Justinas pasidžiaugė, kad gavo darbo pasiūlymą – išsiuntė apie penkiasdešimt gyvenimo aprašymų ir pagaliau sulaukė kvietimo prisijungti prie vienos įmonės kolektyvo. Vaikinas neslėpė, kad kol kas darbdaviai nežada nei didelio atlyginimo, nei solidžių pareigų, tačiau Justinas tikisi, kad ilgainiui pavyks įrodyti, jog vertas daugiau.
„Darbo ieškotis pradėjau prieš mėnesį ir ką tik sužinojau, kad jau galiu pradėti dirbti pardavimo vadybininku parduotuvėje. Suprantu, kad tik baigusiam kolegiją ir neturinčiam patirties gauti gerą darbą sudėtinga, todėl esu pasiryžęs pradėti nuo mažiausios pakopos, o paskui gal pavyks gauti ir aukštesnes pareigas. Tiesa, darbą gavau ne Panevėžyje, o Vilniuje. Panevėžyje net neieškojau, nes sostinėje tikrai geresnės perspektyvos tiek kalbant apie atlyginimą, tiek apie karjerą“, – teigė Justinas.
Grožio terapiją baigusi nenorėjusi prisistatyti absolventė atvirai sakė, kad savo ateities nesieja su Lietuva. Netrukus ji krausis lagaminus ir vyks į Angliją, kur planuoja pasilikti gal net visam laikui.
„Reikia išbandyti viską. Turėdama tokią specialybę ateities Panevėžyje tikrai nematau, reikėtų be proto daug investicijų, o užsienyje visai kitokios galimybės“, – mano mergina.
U. Mikaliūno nuotr.:
Lina DRANSEIKAITĖ
