Krekenavos regioninio parko pasididžiavimas stumbrai kasmet tampa vis didesniu Panevėžio rajono ūkininkų siaubu. Per 2011-uosius jie žemdirbiams padarė beveik dvigubai daugiau žalos nei užpernai.
Šventos lietuviškos karvės
Panevėžio rajono savivaldybės skaičiavimu, pernai šių kanopinių galiūnių ūkininkams padaryti nuostoliai siekia 63 tūkstančius 140 litų. 2010-aisiais jie buvo padarę beveik 33 tūkstančių litų žalos.
Pernai daugiau nei 30 tūkstančių litų nuostolio stumbrai padarė vien tik Ėriškių žemės ūkio bendrovei.
Rajono Savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Vytas Jakubonis sakė, kad 2011 metais, be ėriškiečių, atlyginti stumbrų padarytą žalą paprašė dar keturi ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės.
Žemdirbiai piktinasi, kad stumbrai Lietuvoje yra tarsi Indijoje šventos karvės. Pasak jų, šie žvėrys, matyt, jaučia esantys neliečiami, tad darosi vis įžūlesni.
Ėriškių žemės ūkio bendrovės vadovas G.Giedraitis dar pernai kėlė klausimą, ar nevertėtų pradėti po truputį mažinti stumbrų populiaciją – už tam tikrą užmokestį leisti sumedžioti vieną kitą stumbrą.
„Jie nuėda pasėlius, bet kur kas daugiau žalos padaro juos mindydami ir išgulėdami. Kai lauku pereina dvi dešimtys stumbrų, įsivaizduokite, kas lieka iš jo“, – yra sakęs G.Giedraitis.
Žemės ūkio bendrovės vadovas savo lauke vienu metu buvo suskaičiavęs net 26 stumbrus.
Ėriškiečiams gintis nuo šių gyvūnų dar sunkiau todėl, kad bendrovės laukai yra komercinės medžioklės plotuose. Todėl negalima naudoti garsinių priemonių stumbrams baidyti, kad nebūtų išvaikyti leidžiami medžioti žvėrys.
Krekenavos regioninio parko direktorė Alma Kavaliauskienė sakė, kad Pašilių stumbryne gyvena 20 stumbrų, o dar 72 vaikšto laisvėje. Jos žiniomis, laisvėje gyvenantys stumbrai susiskirstę į 3 kaimenes. Iš jų viena, kurioje apie 15 stumbrų, laikosi Panevėžio rajono teritorijoje, po vieną didelę kaimenę klajoja Kėdainių ir Radviliškio rajonuose.
Aplinkos ministerija laikosi nuostatos, kad stumbrų medžioti negalima.
Šie gyvūnai yra įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą, jų saugojimą reglamentuoja ir Europos teisės aktai.
Be Lietuvos, gausesnės laisvėje gyvenančios stumbrų kaimenės yra tik Lenkijoje ir Slovakijoje. Prieš kelerius metus buvo planų stumbrus perkelti į Ignalinos rajoną, kur žemdirbystė ne tokia intensyvi, tačiau nuspręsta, kad tai būtų per daug sudėtinga.
Ginčai dėl žalos atlyginimo
Aplinkosaugininkų nuomone, ūkininkai neturėtų labai griežti danties ant stumbrų, nes jų padaryta žala atlyginama. Tačiau žemdirbiai teigia, kad išmokos, kurias jie gauna, nepadengia patirto nuostolio.
„Žalos įvertinimo metodika nėra tobula“, – su priekaištais iš dalies sutinka V.Jakubonis.
Tačiau, pasak jo, visos strėlės lekia į komisiją, vertinančią laukinių gyvūnų padarytą žalą.
Komisija ginčus su ūkininkais sprendžia ir teismuose. Su ja jau ne pirmi metai tebesibylinėja ir vienas medžiotojų būrelis.
Pernai laukinių gyvūnų bendra žemdirbiams padaryta žala siekia kiek daugiau nei 100 tūkstančių litų.
Stumbrai, kaip kenkėjai, gerokai pranoksta elnius, stirnas, danielius ir šernus kartu sudėjus. Pastarieji žvėrys padarė beveik 37 tūkstančių litų žalos, arba 26 tūkstančiais litų mažiau nei stumbrai.
Inga SMALSKIENĖ, Sekunde.lt
